REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Elektrinių paspirtukų vairuotojai miesto gatvėse dažna problema būna ne tik automobilių vairuotojams, bet ir sau patiems.

Elektrinių paspirtukų vairuotojai miesto gatvėse dažna problema būna ne tik automobilių vairuotojams, bet ir sau patiems.

REKLAMA

Paspirtukininkų vairavimo kultūrai gerinti steigiamos komunikacijos ir švietimo kampanijos, o eismo dalyvių saugumui užtikrinti planuojami infrastruktūros planai įtraukia ir elektrinių paspirtukininkų naudotojus. Paspirtukininkų kultūros klausimai aptariami „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.

Paspirtukininkų traumos – vienos rimčiausių

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas teigia, jog elektrinių paspirtukų vairuotojai traumas patiria dažniau, nei keliaujantys dviračiu, riedučiais ar riedlente.

„Palyginus su traumomis, patirtomis važiuojant dviračiu, [paspirtukininkų] daug didesni skaičiai ir sudėtingesnės traumos. Krentant nuo dviračio gali nesėkmingai lūžti ranka, koja, kartais sužalojamas veidas, bet ne kiekvienas atvyksta dėl lūžių, o paspirtukininkai praktiškai visi atvyksta dėl vienokių ar kitokių lūžių, neretai pacientams diagnozuojami ne vieno regiono lūžiai“, – vardina P. Uksas.

REKLAMA
REKLAMA

Dažniausiai traumas kelionėse elektriniais paspirtukais patiria neblaivūs asmenys, nedėvintys apsaugos priemonių. Apsaugos priemonės, anot P. Ukso, padėtų išvengti tiek nubrozdinimų, tiek sunkių galvos smegenų traumų.

REKLAMA

„Dėvint pirštines, kelių ir alkūnių apsaugas, būtų išvengiama įvairaus pobūdžio žaizdų, nubrozdinimų, kurie gija labai ilgai ir sukelia didelį skausmą. Šalmas neapsaugotų nuo kosmetinių smakro, nosies sužalojimų, tačiau apsaugotų nuo sunkių galvos smegenų sužalojimų, kurie gali visam gyvenimui palikti savo išraišką – galimi kalbos sutrikimai, rankos ar kojos jėgos sumažėjimas“, – aiškina P. Uksas.

Sunkesnės paspirtukininkų traumos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjo prilyginamos traumoms krentant nuo motociklo ar įvykus autoavarijai, kai transporto priemonės susikerta kaktomuša.

REKLAMA
REKLAMA

Nauja kampanija paspirtukininkams

Nesaugaus elektrinių paspirtukų naudojimo problemą Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) siekia paspirtukininkus mokyti, dėl to pradedama nauja komunikacijos kampanija. LTSA vadovas Genius Lukošius teigia, jog kampanija „Spustelk atsargumą“ siektų šviesti elektrinių paspirtukų naudotojus, skatintų domėtis eismo taisyklėmis ir gerinti paspirtukininkų vairavimo kultūrą. Kampanijos metu jaunimą šviesti padės ir nuomonės formuotojai.

Didelė problema, anot G. Lukošiaus, yra paspirtukininkų nežinojimas, kokiam eismo dalyviui save priskirti. LTSA tyrimai rodo, kad kas šeštas paspirtukininkas nelaiko savęs eismo dalyviu, o 37 proc. jų nežino, kuriai transporto priemonių kategorijai priklauso paspirtukas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Paspirtukininkai save laiko kitomis eismo priemonėmis, todėl taisyklių nežinojimas yra problema. Paspirtukininkai dažnai nežino savo pareigų ir atsakomybių“, – aiškina LTSA vadovas G. Lukošius.

Vienas komunikacijos „Spustelk atsargumą“ tikslų – gerinti susiformavusią elektrinių paspirtukininkų vairavimo kultūrą. LTSA tyrimo duomenimis, eismo dalyviai paspirtukų vairavimo kultūrą vertina prastai – paspirtukininkams tyrimo dalyviai vidutiniškai skyrė 6.44 iš 10 balų.

„Anot kitų eismo dalyvių, paspirtukininkai neatsakingai manevruoja, viršija greitį, važiuoja ten, kur negalima, važiuoja be šalmų ir atsarginių priemonių. Kitus eismo dalyvius tai verčia jaustis nesaugiai“, – paspirtukininkų kultūros trūkumus vardina G. Lukošius.

REKLAMA

Planuojama saugesnė elektrinių paspirtukų naudojimo aplinka

JUDU judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius pritaria, jog elektrinių paspirtukų vairavimo kultūra dar nėra pilnai susiformavusi ir dėl to sulaukiama skundų iš kitų vairuotojų. Skundai, anot J. Damidavičiaus, teikiami dėl elektrinių paspirtukų palikimo netinkamose vietose, dėl važiavimo pėsčiųjų takais ir greičio ribojimų nesilaikymo.

Bandant užtikrini visų eismo dalyvių saugumą mieste, miesto infrastruktūros planuose pradedama atsižvelgti ir į elektrinių paspirtukų judėjimą. J. Damidavičius vardina planus, kuriais mieste būtų kuriama tvarkingesnė ir saugesnė elektrinių paspirtukų naudojimo aplinka.

REKLAMA

„Planuojant visą infrastruktūrą mieste: tiesiant dviračių takus, tiek atskirus, tiek bendrus su pėsčiaisiais, jau galvojama apie tinklo kūrimą, kad jis tarnautų ne tik dviračių transportui, bet ir elektrinių paspirtukų naudotojams“, – teigia J. Damidavičius.

Infrastruktūros planuose yra ir elektriniams paspirtukams skirtos mikromobilumo aikštelės, vietos, kur būtų galima pastatyti paspirtukus, atskiros stovėjimo vietos. Tai, anot JUDU atstovo, į miestus atneštų daugiau tvarkos.

Dėl nesaugaus važiavimo elektriniais paspirtukais traumų skaičius nemažėja. LTSA duomenimis, 2021 metais su elektriniais paspirtukais įvyko 202 eismo įvykiai, kuriuose buvo sužeisti 209 žmonės. 2022 metais eismo įvykių būta daugiau: užfiksuoti 208 eismo įvykiai, kuriuose buvo sužeisti 223 žmonės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų