Teisėsaugininkai sulaikė vieną Palangos kredito unijos vadovą, įtariamą su sėbrais organizavus stambias pinigų grobimo aferas.
Dingo milijonai
„Snoro“ banko griūtis gali būti pirmoji, bet ne vienintelė šios krizės metu griuvusi finansinė kredito įstaiga. Šiuo metu Damoklo kardas pakibęs virš Palangos kredito unijos, kurios vadovai įtariami itin stambiomis aferomis.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus inspektoriais intensyviai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl itin stambių pinigų sumų grobstymo bei dokumentų klastojimo Palangos kredito unijoje. Klaipėdos vyriausiojo komisariato išplatintoje informacijoje rašoma, kad per tyrimą gauta informacijos, jog toje unijoje yra išduodamos didelės paskolos asocialių ir neturinčių jokių pajamų asmenų vardu, įkeičiant mažavertį ir netgi su paskolos gavėju nesusijusį turtą. Tyrimas pradėtas ir dėl dokumentų suklastojimo, turto pasisavinimo, galimo neteisėto praturtėjimo. Artimiausiu metu bus atliekami įtariamųjų finansų tyrimai.
„Akistatos“ žiniomis, Palangos kredito unijoje gali būti dingusios ar net pagrobtos milžiniškos pajininkų laikytos pinigų sumos – 860 000 litų bei 250 000 JAV dolerių. Šios lėšos galėjo būti pasisavintos suklastojus dokumentus, juose rodant kaip teisėtai išduotas paskolas. Iš tikro paskolų gavėjai yra nieko neįkeitę, jokio turto neturintys priedangos asmenys, kai kurie jų – net benamiai.
Skolininkai – beturčiai
Jau nustatytos ir kitos klastotės – kai kuris neva už paskolas įkeistas nekilnojamasis turtas tariamiems paskolų gavėjams net nepriklauso. Tikėtina, kad dokumentuose kaip paskolų gavėjai įforminti asmenys iš tikro jokių paskolų ir nematė, tik pakviesti pasirašė už menką atlygį, o visus pinigus pasisavino Palangos kredito unijos vadovai.
Dar neatmesta ir kita versija – kad galbūt dokumentai klastoti tik siekiant užmaskuoti itin prastą finansinę Palangos kredito unijos padėtį.
Jau prieš porą metų Lietuvos bankas Palangos kredito uniją inspektavo – tikrino jos valdymą ir vidaus kontrolę, kredito bei likvidumo rizikų valdymą ir kapitalą. Įvertinusi nustatytus teisės aktų pažeidimus ir veiklos trūkumus, Lietuvos banko valdyba įspėjo šią kredito uniją, skyrė 1,5 proc. jos bendrųjų 2009 metų metinių pajamų dydžio baudą ir įpareigojo tuos trūkumus pašalinti.
Vadovas – už grotų
Šį kartą „Akistatą“ pasiekusiomis žiniomis, policijos bei prokuratūros pareigūnai buvo sulaikę ir tardė apie 10 įtariamųjų. Kredito unijoje ir įtariamųjų namuose atlikus kratas, paimti tyrimui svarbūs dokumentai bei didelės pinigų sumos grynaisiais.
Du įtariamus šio nusikaltimo organizatorius Klaipėdos miesto apylinkės teismas jau nutarė suimti 3 mėnesiams. Prokuratūra nekomentuoja „Akistatą“ pasiekusios neoficialios informacijos, kad vienas suimtųjų – ilgametis Palangos kredito unijos vadovas, pastaruoju metu į pavaduotojo kėdę persėdęs 44 metų Evaldas Petrauskas, kuris sulaikytas darbo vietoje – savo kabinete.
Antras įkliuvėlis – E. Petrausko draugas, stambus Palangos kredito unijos klientas, statybų verslą vystantis vilnietis Arijus Skopas.
Panikuoti neverta
Tą dieną, kai policija suėmė įtariamuosius, Lietuvos centrinės kredito unijos sprendimu iš Palangos kredito unijos vadovo pareigų pašalintas Algirdas Rakauskas – jį pakeitė iš Vilniaus atsiųstas finansininkas.
Dėl suėmimų per Palangą nuvilnijo įvairūs nerimastingi gandai. Nors Palangos kredito unija yra santykinai nedidelė kredito įstaiga, valdanti vos 40 milijonų litų vertės aktyvus, bet ji turi 1700 narių, o tai yra kas penktas Palangos gyventojas. Dauguma palangiškių, ypač senyvo amžiaus, susigundę didesnėmis negu moka bankai palūkanomis, čia yra pasidėję santaupas.
Išgirdę negerus gandus, kai kurie indėlininkai jau suskubo iš Palangos kredito unijos atsiimti savo santaupas. Tačiau žmonėms panikuoti nėra ko, nes kredito unijose, kaip ir bankuose laikomi indėliai iki 340 000 litų yra apdrausti valstybės ir būtų jos sąskaita grąžinami net blogiausiu atveju.
Nė šuo nesulojo
Naujausiomis žiniomis, teisėsaugininkai iš archyvo išsitraukė ir iš naujo peržiūrės baudžiamąją bylą dėl daug minčių keliančio nusikaltimo – prieš 3 metus įvykdytos milijono litų vagystės iš Palangos kredito unijos.
Įsilaužimas į Palangos kredito uniją, įsikūrusią Vytauto gatvėje stovinčio prekybos centro „Maxima“ patalpose, įvykdytas 2008-ųjų gruodžio naktį. Ilgapirščiai į prekybos centrą įsibrovė per kavinę „Rifas“, nežinia kur gautu raktu ar visrakčiu atrakinę jos durų spyną.
Patekę vidun įsibrovėliai pirmiausia užsirakino. Tada jie kavinės tualeto sienoje išgriovė ertmę, o pro ją įšliaužė į prekybos centro patalpas. Nusikaltėliai žinojo ne tik kad kavinėje nėra signalizacijos, bet ir kur prekybos centre išdėstyti judesio davikliai, todėl pro juos prašliaužė gulomis. Vis dėlto vienas daviklis suveikė, bet atvykę apsaugos policijos pareigūnai, nepastebėję įsilaužimo į pastatą žymių, nuvažiavo, tad nekviesti svečiai galėjo tęsti savo juodą darbą.
Pailsėję nusikaltėliai išgriovė dar vieną skylę ir per tualetą pateko į Palangos kredito unijos nuomojamas patalpas. Išpjovę du seifus, plėšikai juos ištuštino. Pirmajame jų buvo apie 831 000 kredito unijos litų.
Paslaptingi sutapimai
Antruoju seifu naudojosi įstaigos valdybos pirmininkas Evaldas Petrauskas. Pasak pastarojo, šiame seife jis buvo pasidėjęs statyboms sukauptus savo 350 000 litų.
Tai nestebina žinant, kad E. Petrauskas – itin neskurstantis žmogus. Kartu su žmona, dirbančia toje pačioje kredito unijoje paskolų vadybininke, jis yra deklaravęs maždaug 7 milijonų litų vertės (daugiausia nekilnojamąjį) turtą. Vien pernai Petrauskų šeima oficialiai iš savo turto nuomos uždirbo 363 000 litų pajamų. Ar dar gavo pinigų neoficialiai – sunku pasakyti, nes ir E. Petrausko asmeninius finansus gaubia paslaptingi sandoriai ir keisti sutapimai. Pavyzdžiui, užpernai spalį E. Petrauskas deklaravo pasiskolinęs per milijoną litų, o jau kitą dieną jam du fiziniai asmenys padovanojo daugiau kaip pusę milijono litų.
Po nusikaltimo Palangos kredito unijos darbuotojai „Akistatai“ sakė, kad stambių pinigų sumų unijoje nelaikydavę, o kviesdavę banko inkasatorius. Bet, girdi, dėl nelemto sutapimo apiplėšimo išvakarėse į uniją buvusi atvežta stambi pinigų suma, kuri kitą dieną turėjusi būti išmokėta klientams.
Išgėrė už įsilaužimą
Tirdami apiplėšimą kriminalistai gavo stebėjimo kamerų įrašą, bet plėšikai buvo pagalvoję ir apie tai – nufilmuota, kaip du darbo kombinezonais vilkintys kaukėti ir dėl to neatpažįstami vyrai ramiai įeina į patalpas.
Nusikaltimo vietoje plėšikai elgėsi pernelyg akiplėšiškai – išlaužę seifus jie neatsispyrė pagundai sėkmingą operaciją „aplaistyti“ vietoje, todėl čia pat atsikimšo prekybos centre susirastų pačių brangiausių svaigalų butelių ir gėrė užsikąsdami irgi vogtu tortu.
Pagal paliktus seilių pėdsakus kriminalistai nustatė įtariamąjį – 1974 metais gimusį Arūną Karunosą. Palangoje ir Klaipėdoje gyvenęs A. Karunosas, pajutęs, jog yra ieškomas, paspruko į Lenkiją. Ten jis irgi nevaikščiojo į darbo biržą – „Akistatos“ žiniomis, Mrongovo mieste įsitraukė į vietinę gaują, kuri Lenkijoje apiplėšinėjo prekybos centrus. Maždaug prieš metus A. Karunosas pagaliau įkliuvo policijai ir buvo deportuotas į Lietuvą.
Pernai pavasarį įtariamasis stojo prieš Klaipėdos miesto apylinkės teismą, bet pasirodė besąs kietas riešutėlis – ne tik neišdavė nei nusikaltimo organizatorių, nei sėbro, nei kur nukeliavo tąnakt pagrobti šimtai tūkstančių litų, bet iš viso neigė dalyvavęs kredito unijos seifų apiplėšime, tikino tortą patalpose valgęs ir pritrupinęs anksčiau. Pritrūkus įrodymų A. Karunosą teko išteisinti, bet nuosprendį apskundė prokuratūra. Netrukus jo laukia naujas išsamus bylos teisminis nagrinėjimas, bet surasti pinigus vilčių mažai.
Sigitas STASAITIS
