Palyginus su gyventojų nusiteikimu prieš šventes, kalėdinėms dovanoms ir ypač šventiniam stalui daugelis išleido daugiau pinigų nei planavo.
Neįvertino išlaidų maistui
„Pagrindinis dalykas, kurį parodė prieš žiemos šventes ir joms pasibaigus daryti tyrimai apie planuojamas ir realias išlaidas – maistui per šventes žmonės išleidžia daugiau, nes perka spontaniškai ir be plano. Panašu, kad gyventojai per šias šventes neįvertino, kiek iš tiesų jų biudžetui atsieis šventinės vaišės“, – pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Trečdalis gyventojų, prieš šventes kalėdiniam stalui planavusių skirti iki 50 eurų, iš tiesų išleido nuo 51 iki 100 eurų. Nors nuo 151 iki 200 eurų planavo išleisti kas dešimtas, tokios sumos prireikė kas šeštam (15 proc.) gyventojui. Taigi, didžiausios dalies (32 proc.) apklaustųjų maisto krepšelis sudarė nuo 51 iki 100 eurų, o antras pagal dydį maistui skirtų pinigų kiekis buvo tarp 151 ir 200 eurų.
„Dažnai planuodami šventines išlaidas visų pirma jas siejame su dovanomis. Panašiai, kaip rinkdamiesi kelionę pirmiausia žiūrime į skrydžio bilieto kainą. Tačiau abiem atvejais galima lengvai apsiskaičiuoti. Jei kelionei pirmiausia griebiame pigius bilietus, vėliau dažnai tenka nemaloniai nustebti pamačius maisto ar viešbučių kainas toje šalyje.
O išlaidas Kalėdų šventėms vertindami tik pagal dovanas vėliau galime graužtis, kad piniginė paplonėjo neplanuotai daug, nes didžiąją jos turinio dalį paklojome ant vaišių stalo. Todėl kitais metais ruošiantis šventėms išlaidas reiktų planuoti realistiškai – paprastas būdas išvengti per didelių išlaidų yra iš anksto susidaryti pirkinių sąrašą“, – pataria J. Cvilikienė.
Remiantis gyventojų nuomonės tyrimų rezultatais, prieš šventes 59 proc. gyventojų sakėsi iš anksto netaupę vaišėms, šiemet joms taupyti taip pat nesiruošia panaši dalis (61 proc.) gyventojų, o penktadalis (21 proc.) ims taupyti tik likus mėnesiui iki švenčių. Užtat taupymas dovanoms, kurioms lėšų paprastai reikia mažiau, įprastesnis. Šiemet iš anksto pradėti taupyti dovanoms sau pažadėjo 40 proc. gyventojų, dar dešimtadalis per praėjusias šventes gavo pamoką pradėti ruošti ar pirkti dovanas anksčiau nei prasideda Kalėdų karštinė.
Kokios vertės dovana yra brangi?
Paprašyti įvertinti, kas yra brangi dovana, didžioji dalis gyventojų rinkosi įvairias sumas ne mažesnes nei 30 eurų. Tačiau pirkti tokios vertės dovanas ketino tik kas dešimtas ir tai atitiko gyventojų elgseną – po švenčių įsivertinę savo realias išlaidas, vienai dovanai skyrę daugiau kaip 30 eurų nurodė 14 proc. gyventojų.
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, didžioji dalis gyventojų artimiesiems dovanojo dovaną kainų rėžyje nuo 21 iki 30 eurų. Panašias sumas žmonės skyrė ir dovanoms vaikams: 8 iš 10 tėvų savo vaiko ar vaikų dovanoms išleido iki 30 eurų.
Nuomonės tyrimų duomenimis, labiausiai lūkesčių neatitiko išlaidos tų gyventojų, kurie planavo nupirkti dovanėles iki 5 eurų. Prieš šventes tokių ketinimų turėjo 10 proc. gyventojų, bet trečdaliui jų teko dovanoms išleisti daugiau.
Ar Kalėdų senelis išgirdo mūsų norus?
Praėjus žiemos šventėms trečdalis lietuvių daugiau kvėpinasi ir gražiau atrodo. Tokia išvada peršasi, nes net 33 proc. apklaustųjų dovanų gavo kosmetikos prekę arba kvepalų. Tiesa, prieš šventes trokštantys tokios dovanos nurodė tik 16 proc. apklaustųjų.
„Galvodami apie trokštamas dovanas penktadalis gyventojų svajojo gauti grynųjų pinigų arba dovanų čekį, dar beveik tiek pat žmonių būtų norėję kelionės ar nuolaidos kupono kelionei. Tačiau lietuviškieji Kalėdų seneliai apie dovanas mėgstantiems keliauti susimąsto retai, nes kelionę ar nuolaidą jai dovanų gavo tik 6 proc. gyventojų. Užtat dovanų čekius po eglute rado net daugiau gyventojų nei to norėjo – 29 procentai“, – komentuoja J. Cvilikienė.
„Swedbank“ finansų ekspertė pataria ruošiantis kitoms šventėms pasitelkti išradingumą ir bendravimą. Juolab, kad laiko sugalvoti idėjų dovanoms iki kitų švenčių tikrai yra daugiau nei pakankamai.
„Ieškantys draugams ir artimiesiems dovanų per dažnai nueina įprastu keliu ar susižavi blizgiais pardavėjų pasiūlymais čiupdami kosmetiką, kvepalus ar drabužius. Neretai pamirštame, kad įspūdžiai, gerai kartu praleistas laikas pramogaujant ar galimybė atsipalaiduoti nudžiugintų kur kas labiau nei daiktas ar prekė“, – pataria „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.
