Draudikų duomenimis, gyventojų namų turtui gaisrų padaromi nuostoliai šiemet išaugo net 18 proc. – iki 12 tūkst. litų.
Didžiausias gaisrų skaičiaus šuolis užfiksuotas balandžio mėnesį. Jį lėmė neatsargus žmonių elgesys pavasarį deginant sausą pernykštę žolę.
„Gaisrų rizika dar labiau padidės atėjus žiemai, ypač – per Kalėdų ir Naujųjų metų šventes. Mūsų ankstesnių metų statistika rodo, kad žiemą gaisrų rizika išauga dvigubai“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Gintauto Druktenio, žiemą ir per šventes daugiausiai gaisrų sukelia netvarkingos krosnys ir dūmtraukiai, elektrinių šildymo prietaisų gedimai, neatsargus rūkymas.
„Krosnimis šildomuose namuose gaisrai kyla dėl kuriant naudojamų degių skysčių, iš pakuros iškritusių žarijų, taip pat – dėl krosniai perkaitus joje atsiradusių plyšių. Kai namai šildomi elektriniais šildytuvais, pavojus kyla į elektros tinklą įjungus iškart kelis elektrinius šildymo prietaisus, pastačius šildytuvus greta užuolaidų ir baldų.
Bet kokiu atveju – išeidami iš namų nepalikite įjungtų šildytuvų ar kūrenamų krosnių, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams“, – sakė G. Druktenis.
Draudžiamųjų įvykių statistika taip pat rodo, kad verslas nuo gaisrų yra apsaugotas geriau nei gyventojai. Gaisrų skaičius verslo klientų apdraustose patalpose šiemet išaugo labai nežymiai. Vis dėlto, verslo segmente smarkiai didėjo gaisrų nuostoliai, vidutiniškai – penktadaliu.
Pastebima ir tendencija, kad bendrovės taupydamos lėšas atsisako priešgaisrinės apsaugos signalizacijų. Tai didina riziką, kad priešgaisrinė tarnyba apie gaisrą bus informuota pavėluotai. Tokiu atveju gaisro nuostoliai būna ypač dideli, o pasekmės verslui – katastrofiškos.
