Lietuvos demokratėjimo patirtį Eurazijos regiono valstybėms jau daugiau nei metus skleidžia Seimo kanceliarijos įkurtas Parlamentinio bendradarbiavimo centras (PBC), apie kurio egzistavimą žino net ne visi parlamentarai.
Antrą kadenciją Seime dirbantis parlamentinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis nieko nebuvo girdėjęs nei apie PBC, nei apie šio centro vykdomą veiklą. „Net nematau prasmės išlaikyti tokią įstaigą, kuri niekam nežinoma ir neaišku, kuo užsiima. Juk yra parlamentinės grupės, kurių veikloje Seimo nariai aktyviai dalyvauja, taip pat Seimo Tarptautinių ryšių departamentas“, - įsitikinęs jis.
Viešąją įstaigą PBC Seimo kanceliarija parlamento valdybos pavedimu įsteigė daugiau nei prieš metus. Seimo vadovybė nusprendė, kad mūsų šaliai būtina intensyviau plėtoti parlamentinį bendradarbiavimą su Eurazijos regionu, padėti ten kurti europines institucijas. Centrui buvo suformuota misija perduoti demokratinių reformų siekiančių šalių (tokių kaip Gruzija, Moldova ar Ukraina) parlamentarams ir parlamento personalui Lietuvos integracijos ir demokratinių reformų patirtį, rašo „Lietuvos žinios“.
Per daugiau nei metus veiklos centro darbuotojai surengė keliolika renginių: kelias konferencijas ir priėmė informacinių vizitų į mūsų šalį atvykusias Gruzijos, Ukrainos, Moldovos ir Rumunijos parlamentines delegacijas.
Seimo kancleris Gintautas Vilkelis po jo sparneliu veikiančios viešosios įstaigos PBC direktoriaus pareigas patikėjo savo patarėjui Arūnui Radavičiui. PBC šiemet iš kanceliarijos norėtų gauti apie 1 mln. litų.
Centras įsteigtas nepaisant to, kad Seime veikia panašiais reikalais besirūpinantis Tarptautinių ryšių departamento Parlamentinių ryšių skyrius. PBC direktorius A.Radavičius tikina, kad jo vadovaujama įstaiga Seimo Tarptautinių ryšių departamento veiklos nedubliuoja. „Politiniu sprendimu įstaiga buvo specialiai įkurta darbui su Eurazijos regionu“, - aiškino jis.
Seimo kancleris G.Vilkelis aiškino, kad PBC atlieka naudingą ir svarbų darbą. „Pas mus atvažiuoja Moldovos, Gruzijos, Ukrainos ir kitų šalių parlamentarai bei parlamentų kanceliarijų darbuotojai. Jiems organizuojame seminarus, išvykas ir taip skatiname bendradarbiavimą“, - pasakojo jis.
Pernai PBC išlaikyti ir veiklai vykdyti buvo skirta apie 600 tūkst. litų. Šiemet įstaigos apetitas didesnis - savo poreikiams iš Seimo kanceliarijos ji norėtų gauti maždaug 1 mln. litų. „Prašyti galime, bet juk žinote, koks dabar laikas. Tikrai negausime daugiau nei pernai“, - įsitikinęs A.Radavičius. Kiek pinigų centrui atseikėti šiems metams, Seimo kanceliarija kol kas neapsisprendė.
PBC dirba 5 darbuotojai. Vadovauti šiai įstaigai Seimo kanclerio G.Vilkelio patarėju dirbantis A.Radavičius buvo pasirinktas be konkurso. „Mane į šias pareigas skyrė įstaigos steigėjas. Tai galima daryti ir be konkurso“, - aiškino jis.
Paklaustas, ar į PBC vadovo kėdę jis atsisėdo tik todėl, kad yra G.Vilkeliui lojalus žmogus, A.Radavičius nusistebėjo. „Man atrodo, kad visi palaiko gerus santykius ir yra lojalūs. Kiekvieno žmogaus galima klausti, kaip jis atsidūrė tam tikroje vietoje. Aplinkybės susiklostė ir atsidūriau“, - paaiškino jis.
A.Radavičius dienraštį tikino, kad PBC jis dirba puse etato ir už tai gauna nedidelį atlyginimą. „Tikrai ne daugiau kaip porą tūkstančių“, - atskleidė jis.
Sužinojęs, kiek lėšų iš biudžeto šiemet prašo skirti PBC, V.Mazuronis nusistebėjo. Anot jo, 1 mln. litų suma ryšius su Eurazijos valstybėmis plėtojančiai viešajai įstaigai yra milžiniški pinigai. „Premjeras Andrius Kubilius aiškina, kad naujai kuriamai Energetikos ministerijai prireiks 2 mln. litų. Jeigu PBC reikia milijono litų, tai jau tikriausias skandalas“, - pabrėžė „tvarkietis“.
V.Mazuroniui keista ir tai, kad PBC direktoriumi G.Vilkelis paskyrė savo patarėją. „Jei Seimo kancleris įsteigto centro vadovu paskyrė savo pavaldinį ar bičiulį, kyla abejonių, kad ši institucija tėra didelis burbulas, skirtas ne ryšiams su Eurazijos valstybėmis, o kitokiems tikslams“, - įsitikinęs parlamentaras.
