Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pateikė Seimui naujojo Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo kandidatūrą - parlamentas turės jai pritarti arba ne. Tačiau ne visi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai žino, kokiais pagrindais keisis šalies žvalgybos veikla.
Nežino, ką patys svarsto
Kai kurie NSGK, kurio pareiga kontroliuoti žvalgybų darbą, nariai nežinojo, jog Valstybės gynimo taryba (VGT) jau ne tik svarstė, bet dar sausio mėnesį pritarė Žvalgybos kontrolės ir koordinavimo stiprinimo koncepcijai.
Partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos lyderis Valentinas Mazuronis portalui sakė nežinąs, ar NSGK apsvarstytas projektas išvis pristatytas Gynybos tarybai. „Tiesą sakant, net nežinau. Reikia klausti komiteto pirmininko (Arvydo Anušausko - red. past.)“, - sakė jis.
Tą patį Balsas.lt sakė ir konservatorius Kęstutis Masiulis. „Projektas buvo papildytas. Pradinis jo variantas buvo lyg ir neblogas, nors ir "žalias". Ten numatoma sukurti grupes VGT, kuri formuluos užduotis specialiosioms tarnyboms. Pagal ligi šiol galiojančią tvarką, tarnybos pačios susigalvoja, ką joms daryti, o jei nesusigalvoja, tai iš esmės gali nedaryti ir nieko. Ar VGT projektą jau svarstė – neturiu žinių“, - portalui sakė K. Masiulis.
Tiesa, bent jau NSGK vadovas Arvydas Anušauskas patvirtino, kad minėta koncepcija jau priimta.
Klaustukų - ne vienas
Tuo tarpu prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Jonas Markevičius jau yra viešai išaiškinęs ne tik tai, kad pačiai koncepcijai įgyvendinti įstatymų keisti nereikia, bet ir nurodęs, kad parlamentinė žvalgybų kontrolė yra susijusi su Seimo statuto keitimais, kuriuos planuojama atlikti šiais metais.
Seimas, turintis vykdyti parlamentinę žvalgybų kontrolę, iki šiol, nepaisant pasitikėjimą praradusių vadovų kaitos, negali iš VSD išsireikalauti dvylikos nuslėptų informacinių analitinių pažymų, galimai atskleidžiančių korupciją ir žiniasklaidos papirkinėjimą.
VGT yra pritarusi ir Žvalgybos koordinavimo grupės steigimui, kuri turėtų aprūpinti žvalgybos tarnybas informacija ir organizuoti darbą, formuluoti užduotis. Į grupę turėtų būti deleguojami visų aukščiausių valdžios institucijų – prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės – atstovai.
VGT koordinuoja svarbiausius šalies saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimus. Valstybės gynimo tarybą sudaro prezidentė, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkė, krašto apsaugos ministrė ir kariuomenės vadas. Šios institucijos nutarimai privalomai svarstomi atitinkamose institucijose, tačiau iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio.
