Tarptautinio Šiaulių oro uosto dešimtmečius vyravusiuose neaiškumuose pagaliau ledai pajudėjo. Šiaulių miesto savivaldybėje ekspertų pristatytoje galimybių studijoje numatytas pagrindinis oro uosto prioritetas – krovinių pervežimų plėtra, papildoma veikla – keleivių vežimas, tolimesnė perspektyva – orlaivių remontas ir aptarnavimas.
Studiją parengė UAB „SAVVIN“. Šiaulių oro uostas yra karinis oro uostas, kuriame leista vykdyti civilinių orlaivių aptarnavimo veiklą. Tai vienintelis tokio tipo oro uostas Lietuvoje. Krovinių pervežime tarptautinis Šiaulių oro uostas galėtų konkuruoti dėl tik jam būdingos infrastruktūros. Šiame oro uoste gali leistis didelį svorį ir keliamąją galią turintys lėktuvai, ko negalima padaryti kituose tiek Lietuvos, tiek Pabaltijo oro uostuose.
Kokias perspektyvas, po atliktos studijos Tarptautiniam Šiaulių oro uostui mato politikai, verslininkai ir oro uosto administracija? Savo nuomonę šiuo klausimu išsakė Tarptautinio Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys, Šiaulių miesto mero pavaduotoja Daiva Matonienė, UAB „SAVVIN“ direktorius Arvydas Saročka, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Denis Michalenko, Šiaulių miesto Tarybos narys Vytautas Juškus, Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius ir verslininkas Remigijus Indrašius.
– Kokia Tarptautinio Šiaulių oro uosto situacija yra dabar?
Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys:
– Šiaulių oro uostas investavo lėšas į keleivių terminalą ir dabar keleivių terminalas yra visiškai paruoštas sienų kirtimo procedūrai atlikti kaip ir kituose Lietuvos oro uostuose. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, gavusi išorinių ES sienų apsaugai skirtus pinigus, investavo į jiems reikalingą infrastruktūrą ir taip par yra pasiruošusi priimti keleivius iš trečiųjų šalių. Keleivius priimti mes galime, bet kol kas ne reisinius lėktuvus. Greičiausiai tai galėtų būti užsakomieji („čarteriniai“) skrydžiai, arba Šiaulių oro uostas galėtų pretenduoti į atsarginio oro uosto statusą. Šioje nišoje mūsų oro uostas galėtų būti kaip Rygos oro uosto atsarginis takas. Esant Rygoje blogam orui, keleiviniai lėktuvai galėtų leistis Šiaulių oro uoste, paskui keleiviai antžeminiu transportu pasiektų jiems reikiamą vietą. Ateitis parodys, terminalo nuoma numatyta penkiolikai metų, manau, kad atlikus kai kuriuos darbus per tiek laiko į Šiaulių oro uostą atskris ir reisiniai keleiviniai orlaiviai.
Šiaulių oro uoste aptarnaujamų orlaivių skaičiai nėra įspūdingi, per mėnesį atskrenda trys – keturi orlaiviai. Tačiau pagal aptarnaujamų orlaivių masę, esame išskirtinis iš visos Lietuvos ir net Rygos oro uostų. Į Šiaulius skrenda tokie lėktuvai kaip Boeng 747, kurių svoris yra 397 tonos, tuo tarpu į kitus oro uostus skraido lėktuvai kurių masė nuo 40 iki 60 tonų. Skaičiuojant pagal orlaivių svorius galime sakyti, kad į Šiaulių oro uostą lėktuvai skrenda kas diena. Šiuo metu situacija oro uoste yra dėknga, mes atnaujinome eksportą į Izraelį, kuris 2009 metais buvo sustojęs. Ir iki šios dienos į šią šalį esame pakrovę 1000 tonų krovinių. Panašu, kad šie metai kol kas bus geriausi metai Šiaulių oro uosto istorijoje. Šiuo metu mes esame labiau orientuoti į krovinių pervežimą.
– Koks investicijų poreikis numatomas paruoštoje strategijoje?
Šiaulių miesto mero pavaduotoja Daiva Matonienė:
Parengtoji studija parodė Šiaulių oro uosto veikos kryptis, buvo aiškiai pasakyta, kad šis oro uostas turėtų orientuotis į krovinių pervežimą. Studijoje įvardinta lėšų suma, kuri būtų reikalinga infrastruktūros, įrangos, pastatų renovavimui. Pagal apibendrintą subalansuotą scenarijų, Šiaulių oro uosto plėtrai būtų reikalingi 37 mln. litų. Šias lėšas galvojama gauti pritraukiant ES fondų pigus, privačių investuotojų lėšas, dalį skirtų savivaldybė.
– Manoma keisti oro uosto statusą?
Pagrindinis tikslas dabar būtų oro uosto statuso pakeitimas ir tai padaryti reikėtų kaip galima greičiau. Šiaulių oro uostas iš savivaldybės įmonės turėtų tapti akcine bendrove. Tokiu būdu būtų lengviau pritraukti ir privatų kapitalą, gal ir valstybė, jei matytų perspektyvą galėtų tapti vienu iš investuotojų. Toks pasikeitimas Šiaulių oro uostui būtų dar vienas postūmis užimti sau tinkamą niša tiek Lietuvos, tiek pasaulinėje oro uostų infrastruktūroje.
– Atlikus galimybių studiją, kokias matote Šiaulių aerouosto perspektyvas?
UAB „SAVVIN“ direktorius Arvydas Saročka:
– Perspektyvos yra aiškios. Šiaulių oro uosto laukia daug darbo, kadangi oro uostų pramonė yra labai konkurencinga ir šioje vietoje nebus lengva. Tačiau Šiaulių oro uostas turi perspektyvą, kadangi čia greta esančioje teritorijoje yra vystomi logistikos ir pramonės parkai. Taip pat kaip prioritetą galima paminėti, kad Šiaulių oro uostas esama infrastruktūra dalinasi su kariniu oro uostu. Atatinkamai, dalinasi ir kaštais, ir ateinančiomis investicijomis. Mes savo studijoje siūlome Šiaulių oro uostui orientuotis į krovinių gabenimą. Studija remiamasi daugelio užsienio šalių patirtimi, kadangi tokių pavyzdžių kai buvę kariniai oro uostai transformuojasi į krovininius ir sėkmingai dirba, pasaulyje, yra daug.
Šiaulių oro uostui nereikėtų puoselėti svajonių, kad šis oro uostas kada nors taps keleiviniu. Žinoma, daug kas priklausys nuo keleivių srautų. Tačiau esant tokiam srautui koks yra dabar, Lietuvoje esančių 3 oro uostų – Vilniaus, Kauno, Palangos, o dar įskaitant ir Rygos oro uostą, pajėgumų pakaktų mažiausiai dešimčiai metų.
– Praėjusią savaitę Šiaulių miesto Savivaldybėje vyko posėdis, skirtas Šiaulių oro uosto veiklos perspektyvoms spręsti. Kokias Jūs matote perspektyvas?
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Denis Michalenko:
– Atlikta studija parodė, kokioje vietoje Šiaulių oro uostą mato ekspertai, į kurią sritį oro uostas gali pretenduoti, kokios perspektyvos jo laukia. Svarbu, kad studiją atlikę ekspertai pastebėjo, jog oro uostas ateityje galėtų įsigyti savo turto, įrenginių, pats savarankiškai galėtų vykdyti infrastruktūros projektus.
– Kaip vertinate šiandieninę aerouosto padėtį, apie galimybių studiją? Kokią matote Šiaulių aerouosto ateitį, kokias matote perspektyvas?
Šiaulių miesto Tarybos narys Vytautas Juškus:
– Gerai, kad studiją atliko nepriklausomi ekspertai, nes ekspertas iš konkuruojančio oro uosto, atliktų studiją kurioje būtų pasakyta, kad Šiaulių oro uostas neturi jokių perspektyvų ir iš viso nereikalingas. Manau, kad kaip ir parašyta studijoje, didžiausiais perspektyvas oro uostas turi krovinių gabenimo srityje.
– Šiaulių oro uostas - bene vienintelis Lietuvoje pavaldus ne Vyriausybei, o savivaldybei. Kaip Jūs manote, ar įmanoma ką nors pakeisti, kad į Šiaulių aerouostą atsigręžtų Lietuvos Vyriausybė?
Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius:
– Apie Šiaulių oro uosto perspektyvas kalbama jau gerus du dešimtmečius. Mano nuomone, vienas svarbiausių dalykų, kuris turėtų įtakos Šiaulių oro uosto sklandžiam darbui – europinės geležinkelio vėžės atvedimas iki Šiaulių. Ši vėžė padėtų greičiau pervežti didelį kiekį krovinių, o tai sudarytų geras perspektyvas plėstis Šiaulių oro uostui. Taip pat daug kas priklauso nuo Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių krašto verslo visuomenės aktyvumo. Finansavimo apimtis nepriklauso nuo to, kam formaliai bus priskirtas Šiaulių savivaldybei ar respublikos kompetencijai. Viskas priklauso ar sugebės, tiek miesto valdžia, tiek verslo visuomenė rasti strateginį partnerį, kuris užtikrintų krovinių srautą per Šiaulių oro uostą, tuomet kaip krovininio oro uosto perspektyvos šiam objektui yra neblogos. Tada yra galimybė, kad Šiaulių oro uosto finansavimas būtų priskirtas valstybės finansavimui, tačiau kol kas esamo sunkmečio sąlygomis vargu ar tai įvyks greitai.
– Kaip vertinate šiandieninę Šiaulių aerouosto situaciją?
Verslininkas Remigijus Indrašius:
– Manau, kad šiandienos situacija Šiaulių oro uoste yra nebloga. Tačiau tokia studija turėjo būti atlikta penkmečiu anksčiau, tad dabar mes turėtume geras startines pozicijas plėtrai. Reikėtų, kad Šiaulių miesto vadovai ir Seimo nariai išrinkti Šiauliuose aktyviau dalyvautų miesto gyvenime. Dalyvavimas neturi būti formalus, tuomet netektų apgailestauti, kad vienoks ar kitoks darbas atliktas per vėlai. Šiaulių oro uostas turi geras perspektyvas, vienas prioritetų, kad jį prižiūri kariškiai. Turime vienintelį tokio tipo nusileidimo taką Baltijos valstybėse, kuris leidžia čia leistis didelės keliamosios galios orlaiviams.