Užvakar, vasario 18 dieną, ėjau į bendrabutį. Buvau labai išgėręs. Pakeliui į bendrabutį buvau užpultas. Užpuolikų nelabai pamenu. Tačiau aš ne apie tai. Vakar kreipiausi dėl to užpuolimo į policininkus. Buvau tiesiog šokiruotas tuo, kaip jie mane nuteikinėjo. Pas juos žmogiškojo faktoriaus praktiškai nebuvo.
Taigi pradedant nuo pradžių. Kreipiausi į Šiaulių vyriausiąjį policijos komisariatą. Visų pirma atėjus į komisariatą mane pasitiko budintysis. Jis man pradėjo prikaišioti, kodėl iš karto nesikreipiau į juos. Tada pradėjo nuteikinėti, kad aš pats kaltas jog buvau užpultas (nes buvau išgėręs). Po jo priekaištų ir abejingumo jis man pasiūlė prisėsti. Palaukus porą minučių atėjo kriminalistas ir pasakė eit su juo. Dar juokų forma man pasakė, kad reikės atkasti jo mašiną, jei norėsiu, kad jis man „padėtų“.
Kai nuėjome prie jo mašinos, jis mane pradėjo apklausinėti kaip ir kas įvyko, tačiau dėl mano neblaivumo aš ten daug jam papasakoti negalėjau. Nuvykus į įvykio vietą kriminalistas net neišlipo iš mašinos. Uždavęs keletą klausimų, į kuriuos jam atsakiau ir jam nelabai patiko mano atsakymai, neva kalbu nekonkrečiai.
Toliau tas pats kriminalistas man pasakė: „Taip jau būna mamos vaikeliams“. Po tokių jo žodžių likau šokiruotas. Toliau vykome į skyrių, kur pildė mano parodymus. Tačiau ir čia neapseita be nuotykių. Vienas iš kriminalistų man pasakė, kad jis jau čia dirba 16 metų ir jau yra prisižiūrėjęs ne tokių dalykų. Ir dar pridūrė, kad nesitikėčiau, jog kas nors bus išaiškinta vien dėl to, kad aš buvau neblaivus.
Toliau pradėjo klausinėti, ką pavogė. Paklaustas, kas buvo pavogtoje piniginėje, pradėjau vardinti. Kai pasakiau, kad joje buvo „Ačiū“ nuolaidų kortelė, man pasakė, jog nebesismulkinkim, neva tai nereikšmingas faktas. Viską užpildžius prasidėjo pasirašymai po dokumentais. Vieną kopiją man davė ir liepė perskaityti.
Skaitau ir matau, kad yra netikslumų. Pasakiau tai pareigūnui, o jis paprasčiausiai sako: „Tai tuoj čia galima pataisyti“ ir išbraukė su tušinuku tą klaidą.
Tada buvau išsiųstas pas medikus kad būtų nustatyti man padaryti sužalojimai. Ten vėlgi be nuotykių neapseita. Tik atėjęs pasakiau, kad buvau apiplėštas ir pavogė dokumentus, jie man pareiškė, kad manęs negalės apžiūrėti, nes neturiu jokio asmenybę patvirtinančio dokumento. Gerai, kad bent jau pasakė, kur kreiptis, kad tokį gaučiau.
Na vėl aš keliauju į atitinkamas instancijas, kad gaučiau patvirtinantį dokumentą dėl savo tapatybės. Tačiau prieš tai užsukau į banką, kad užblokuotų mano bankų korteles. Tuo pačiu paklausiau dėl naujos išsiėmimo ir vėl buvau paprašytas asmens tapatybės dokumento. Tai palikau banką ir keliavau į Migracijos tarnybą. Ten nuėjęs gavau kvitą ir pasakė eiti į banką susimokėti ir tada grįžti čia, kad gaučiau dokumentus. Tai buvo viršūnė, likau šokiruotas. Bet galiausiai pakalbėjus su direktore gavau pažymą, patvirtinančią mano tapatybę (bent jau šiek tiek žmogiškumo sulaukiau).
Nežinau ar jus sudomino tai ką čia parašiau, bet norėjau kad sužinotumėt kaip dirba Šiauliuose pareigūnai.
Pagarbiai, skaitytojas.
