LRT.lt
Pareigūnai siūlo kitąmet skirti bent 20 proc. didesnį finansavimą Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijoms. Anot profesinių sąjungų atstovų, reikiamos darbo priemonės, motyvacinė sistema suteiktų galimybę išlaikyti tarnyboje profesionalus ir užtikrinti visapusišką gyventojų saugumą, skelbiama pranešime spaudai.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) Vyriausybės vadovui Algirdui Butkevičiui oficialiame rašte išdėstė strategines kryptis, kurių pagrindu turėtų būti formuojamas teisėsaugos institucijų biudžetas 2015-aisiais.
Stiprus vidinis šalies saugumas gali padėti išvengti kariuomenės įsikišimo
Profesinių sąjungų atstovų teigimu, stipri šalies vidaus ir viešąjį saugumą palaikančių teisėsaugos institucijų parengtis gali padėti išvengti karinių konfliktų ir krašto apsaugos pajėgų įsikišimo.
Iškilus grėsmei nacionaliniam saugumui, ne tik kariuomenė, bet ir policija, Viešojo saugumo, Valstybės sienos apsaugos, Viešojo saugumo tarnybos ir Vadovybės apsaugos departamentas privalėtų imtis jų kompetencijai priskiriamų veiksmų valstybės vidaus ir viešajam saugumui palaikyti bei šalies gynybai užtikrinti.
„Neabejotinai nacionalinio saugumo stiprinimas turėtų būti vykdomas kompleksiškai. Dėl krašto apsaugos finansavimo didinimo, berods, jau susitarta, dabar turime nuosekliai stiprinti visas šalies saugumą palaikančias ir užtikrinančias institucijas“, – ragina NPPSS vadovas Vladimir Banel. Pradėjusiam tarnybą – bent 2 tūkst. litų atlygis
Anot profesinės sąjungos vadovo, statutinių valstybės tarnautojų gretos sparčiai mažėja, todėl Lietuva sulaukia partnerių pastabų, kad nėra pajėgi išlaikyti vieningo Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančio saugumo lygio.
Pareigūnai teigia susiduriantys su aibe problemų: nėra teisingo apmokėjimo už darbą, neužtikrinamos saugios darbo sąlygos, neaprūpinama reikiamomis priemonėmis, trūksta kvalifikacijos kėlimo galimybių, socialinio prisitaikymo sunkumus patiria išeinantieji į pensiją.
„Labai svarbu atkreipti dėmesį į žemiausios grandies pareigūnų atlyginimų sistemą. Jaunimą itin sunku pritraukti į tarnybą ir tai visai nestebina – pradedančių pareigūnų darbo užmokestis vos siekia minimalią mėnesinę algą, nors jų indėlis užtikrinant statutinėms įstaigoms pavestų funkcijų atlikimą yra didžiausias“, – teigia NPPSS tarybos narys Vytautas Lamauskas.
Profesinių sąjungų atstovų nuomone, būtina dėti visas pastangas, kad minėti pareigūnai pradėdami tarnybą gautų bent 2 tūkst. litų darbo užmokestį (arba 583,43 Eur) atskaičius mokesčius, o žemiausios ir aukščiausios grandies pareigūnų darbo užmokestis nesiskirtų daugiau nei 4 kartus. „Mažas žemiausios grandies pareigūnų atlygis ir dėl to atsiradusi atlyginimų disproporcija mažina tarnybos statutinėse įstaigose patrauklumą ir motyvaciją tęsti tarnybą. Todėl sudėtinga pritraukti naujus ir išlaikyti senus – aukštesnės ir aukštos kvalifikacijos – specialistus ir ilgametę patirtį turinčius pareigūnus“, – apgailestauja V. Banel.
Profesinės sąjungos siūlo kitų metų biudžete Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijoms numatyti bent 20 proc. didesnį finansavimą nei 2014 m., o pareigūnų darbo užmokestį susieti su konkrečiu finansiniu rodikliu, pavyzdžiui, bendruoju vidaus produktu. Pareigūnai A. Butkevičiui siūlo bendradarbiauti ir diskutuoti apie išdėstytus siūlymus bei pareigūnų teisinės ir finansinės padėties gerinimą kolektyvinių sutarčių pagalba. Finansų ministerijos parengtame 2015 m. valstybės biudžeto projekte numatomi mažesni asignavimai Vidaus reikalų ministerijai – planuojama skirti 379 mln. Eur (2014 m. 438 mln. Eur). Teisingumo ministerijai numatomi 94 mln. Eur (2014 m. 89 mln. Eur), o Policijos departamentui – 199 mln. Eur (2014 m. 194 mln. Eur). Projektas pateiktas svarstyti Vyriausybei.
