Pareigūnai tikina, kad naujų pakeitimas tikslas yra ne didinti darbo krūvį, o priešingai – jį mažinti.
Tiesa, tikimybės, kad nusikaltimai persikeltų iš prekybos tinklų į kitas vietas, jie taip pat neatmeta.
Tuo metu prekybininkai dar kartą akcentuoja – organizuoti vagys puikiai žino, kur rizika mažiausia ir bausmės švelniausios.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė ir Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Dažnai girdime pastebėjimus, kad Lietuvoje trūksta pareigūnų. Jeigu šios pakeitimus patvirtintų Vyriausybė bei Seimas, ar policijos resursų pakaktų šioms prevencinėms priemonėms įgyvendinti?
V. Grašys: Kaip ir minėjau anksčiau, šios priemonės pirmiausia yra nukreiptos į prevenciją, t.y., kad tokių pažeidimų būtų mažiau, kad būtų mažiau pagundų daryti vagystes ir kitas nusikalstamas veikas.
Jeigu tokių veikų bus mažiau, mažiau bus ir darbo policijai šioje srityje. Tada policija galės daugiau pajėgumų nukreipti ten, kur kyla realus pavojus žmogaus gyvybei ar sveikatai.
Manome, kad tai sumažintų policijos darbo krūvį šiuose atvejuose.
Minėta idėja neįleisti asmenų į prekybos tinklus. Žvelgiant į kitų šalių praktiką bendrai, ar yra dar galimų prevencinių priemonių, kurios galėtų būti taikomos prekybos vietose?
V. Grašys: Kaip ir minėta, dirbtinis intelektas yra viena iš krypčių. Yra valstybių, kur saugumas laikomas absoliučiu prioritetu, ir tam tikrais atvejais net asmens duomenų apsauga vertinama kitaip – pavyzdžiui, taikomos veido atpažinimo sistemos.
Manau, anksčiau ar vėliau prie to prieisime ir mes, kad pagal veido atpažinimą sistema galėtų signalizuoti prekybos centro apsaugai ar darbuotojams apie galimą riziką.
Taip pat užsienyje jau diegiamos sistemos, kurios atpažįsta žmogaus elgseną – ketinimą neteisėtai paimti daiktą.
Vis dėlto policija visada pabrėžia: pirmiausia savo turtu turi rūpintis pats savininkas. Ir visuomenė turi netoleruoti tokio elgesio. Jei žmonės perka daiktus antrinėje rinkoje, aiškiai suvokdami, kad jie pavogti, jie taip pat prisideda prie problemos.
Kuo daugiau apie tai kalbėsime, tuo daugiau bus atsakingų žmonių, kurie neskatins tokio elgesio, o pastebėję įtartinus veiksmus – praneš parduotuvei ar apsaugai.
Seimo narys Vitalijus Gailius yra atkreipęs dėmesį, kad prekybininkai tam tikra prasme dabar prisiima naštą ir tarsi apsaugo nuo nusikalstamų veikų kitose vietose. Ar nekyla rizika, kad, įteisinus naujus įstatyminius pakeitimus, nusikaltama veika persikels kitur. Pavyzdžiui, būtų kur kas aktyviau vagiama iš gyventojų būstų ar automobilių?
V. Grašys: Yra dalis tiesos – jeigu žmogus visą gyvenimą daro nusikaltimus ir viena galimybė jam užkertama, jis gali ieškoti kitos. Tačiau procesai yra sistemiški.
Prieš 15–20 metų daug kalbėjome apie asmens turto saugumą, kad negalima palikti atrakinto dviračio ar atviro automobilio su brangiais daiktais viduje. Žmonės piktindavosi, bet ilgainiui įprato saugoti savo turtą.
Jeigu žmogus skirs pakankamai dėmesio savo turto apsaugai, tikėtina, kad nieko neatsitiks. O dalis sisteminių vagysčių vykdytojų, tikėtina, pabijos baudžiamosios atsakomybės ir galimo laisvės atėmimo bei atsisakys tokios veiklos.
R. Vainienė: Jie į parduotuves ateina todėl, kad ten randa visą asortimentą prekių, kurias gali realizuoti antrinėje rinkoje. Tai yra šešėlis. Eiti pas konkretų žmogų ir ieškoti, pavyzdžiui, kūdikių mišinuko – reikia dar rasti šeimą, kuri jo turi. Tai mažai tikėtina.
Be to, vagystė iš buto – jau dabar pagal Baudžiamąjį kodeksą baudžiama žymiai griežčiau. O organizuoti vagys Baudžiamąjį kodeksą išmano taip pat gerai, kaip ir pareigūnai. Jie žino, kodėl eina į prekybos vietas – nes dabar ten praktiškai jaučiasi nebaudžiami.
Jeigu eitų pas žmones, bausmės būtų žymiai griežtesnės. Kur jie gali judėti? Galbūt į kitas valstybes, kur nėra tokių priemonių.
Mes esame maža šalis, todėl labiau tikėtinas scenarijus – judėjimas į kaimynines valstybes, o ne į privačius namus.
Teoriškai tokia tikimybė yra, bet ji labai nedidelė. Tai susiję su antrine realizacija – turi būti prekė, kurios tuo metu reikia rinkoje. Matome bangas: buvo sviestas, buvo loterijos bilietai, dabar – kūdikių mišinukai.
Su kuo tai susiję, ar jie testuoja rinką – mes nežinome.
V. Grašys: Vagis yra vagis. Jeigu jis eina vogti į prekybos centrą ir pamato neprirakintą elektrinį paspirtuką, tikėtina, kad pavogs ir jį.
Tačiau, kalbant apie sisteminius pažeidėjus, svarbiausia, kad jie patirtų maksimaliai nepatogumų vykdydami savo veiklą.
Apibendrinant – koks yra vagišių, vykdančių nusikaltimus prekybos vietose, portretas? Ar tai anksčiau teisti asmenys?
V. Grašys: Yra ir tokių, ir tokių atvejų. Tačiau asmenys, turintys kriminalinę praeitį, dažniau daro tokius nusikaltimus.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
