Vairuotojams teks prisiminti „pamirštus“ senus automobilius? Ruošia dideles baudas

Nors teoriškai šie automobiliai nenaudojami, praktikoje biurokratinės spragos atveria kelius klestinčiam nelegaliam ardymo verslui. Siekiant pažaboti šešėlį, Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija siūlo griežtinti tvarką ir įteisinti realią savininkų atsakomybę.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Briuselio akibrokštas vairuotojams: naudotus automobilius žymėsime kaip šaldytuvus

Laukia automobilių pirkėjų su pinigais iš pensijų fondų: „Klientai gali gauti net geresnę vertę“

Europos automobilių pramonė lengviau atsikvėpė: išvengė milijardinių baudų

Asociacija siūlo koreguoti Atliekų tvarkymo įstatymą, išplečiant ENTP (eksploatuoti netinkamų transporto priemonių) sąvoką. Siekiama įtvirtinti nuostatą, kad automobilis automatiškai būtų laikomas atlieka, jei jo leidimas dalyvauti eisme yra sustabdytas ilgiau nei 2 metus būtent dėl negaliojančios techninės apžiūros.

Tačiau esminis šio siūlymo tikslas yra sukurti teisinį mechanizmą, kuris įpareigotų savininką išeiti iš pilkosios zonos ir priimti konkretų sprendimą dėl savo turto statuso.

Savininkui būtų sudarytos sąlygos pasirinkti vieną iš teisėtų alternatyvų: susitvarkyti automobilį ir jį įregistruoti dalyvavimui eisme, oficialiai deklaruoti laikiną nedalyvavimą, transporto priemonę eksportuoti arba, jei ji nebetinkama naudoti – perduoti teisėtam atliekų tvarkytojui. Ignoruojantiems šią pareigą neatsakingiems savininkams grėstų ekonominės sankcijos.

Spragos, maitinančios nelegalius ardytojus

Poreikis keisti įstatymus atsirado ne šiaip sau. Asociacijos vadovo V. Jankoit teigimu, dabartinė registravimo ir išregistravimo sistema yra skylėta, o savininkai realiai neneša jokios atsakomybės už tai, kas nutinka jų turtui.

Kadangi asmuo gali neribotą laiką turėti neribotą kiekį automobilių su sustabdytu leidimu dalyvauti eisme, susidaro idealios sąlygos nelegaliam ardymui.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, automobilius, kurių leidimas dalyvauti eisme sustabdytas ilgiau nei dvejus metus, turi teisę tikrinti Aplinkos apsaugos departamentas. Tačiau šis kontrolės mechanizmas akivaizdžiai stringa.

Lietuvoje tokių automobilių skaičius metai iš metų nesikeičia: 2021 m. rudenį tokių transporto priemonių buvo virš 430 tūkst., 2022 m. – per 466 tūkst., o 2023 m. spalio duomenimis – 461 tūkstantis.

Akivaizdu, kad be realių ekonominių svertų ir savininkų įpareigojimo apsispręsti šios statistikos pakeisti nepavyks.

+27

Baimės dėl konfiskavimo nepagrįstos

Pirminis asociacijos pasiūlymas daugeliui vairuotojų gali pasirodyti bauginančiai. Visgi, ar po dviejų metų savininkas automatiškai neteks nuosavybės teisių, o atliekų tvarkytojai įgaus galią savavališkai įžengti į privatų kiemą ir išsivežti automobilį be sutikimo? 

Asociacijos vadovas V. Jankoit primena, kad Konstitucijoje yra griežtai įtvirtinta nuosavybės neliečiamumo apsauga. Todėl automatinis teisės į nuosavybę panaikinimas ar turto paėmimas be aiškaus, įstatyme reglamentuoto administracinio ar teisminio proceso yra tiesiog neįmanomas.

Užuot susitelkus į prievartinį transporto priemonių konfiskavimą, asociacijos siūlomas mechanizmas remiasi registrinio statuso keitimu ir administracine atsakomybe.

Kadangi vien raginimai neveikia, savininkų atsakomybę siūloma užtikrinti per ekonomines sankcijas tiems asmenims, kurių transporto priemonės dalyvavimas eisme yra sustabdytas ilgiau nei dvejus metus.

ENTPTA vadovas pabrėžia, kad net ir įteisinus siūlomą tvarką, būtų įdiegti griežti saugikliai. Pirmiausia, jokio netikėto turto nurašymo nebūtų – sistema remtųsi išankstiniu įspėjimo mechanizmu, po kurio savininkui būtų suteikiamas protingas (pavyzdžiui, šešių mėnesių) terminas priimti sprendimą. Procese būtų užtikrinta ir aiški apskundimo tvarka.

Net ir tuo atveju, kai registruose transporto priemonė būtų oficialiai pažymėta kaip atlieka, tai netaptų galutiniu nuosprendžiu. Savininkui išliktų visos teisės atlikti reikiamus remonto darbus, sėkmingai praeiti techninę apžiūrą ir atkurti automobilio registraciją, sugrąžinant jį į eismą.

O štai neatsakingiems savininkams galėtų būti pritaikyta keliais skirtingais būdais. Tarp svarstomų alternatyvų – metinis mokestis Valstybinei mokesčių inspekcijai už aplinkos teršimą arba specialus metinis mokestis „Regitrai“ vien už tai, kad sistemoje nuolat figūruoja eisme nedalyvaujantis automobilis.

Taip pat neatmetama ir Aplinkos apsaugos departamento taikomų ekonominių sankcijų galimybė. Baudos galėtų būti skiriamos už kiekvienus metus, kai asmuo ignoruoja prievolę apsispręsti dėl savo turto likimo.

Kaip atskirti laužą nuo vertybės?

Lietuvoje tūkstančiai automobilių entuziastų savo garažuose prikelia antram gyvenimui istorinę techniką. Tokie restauravimo projektai neretai užtrunka trejus, penkerius ar net dešimt metų, per kuriuos transporto priemonė natūraliai neturi techninės apžiūros. 

V. Jankoit pabrėžia, kad siūlomas modelis nėra nukreiptas prieš entuziastus ar kolekcininkus. Numatoma galimybė oficialiai deklaruoti transporto priemonės saugojimą restauravimo ar kolekcionavimo tikslais bei suteikti atskirą statusą istorinėms transporto priemonėms. Tiesa, numatoma viena griežta sąlyga – pareiga tokį turtą laikyti ne viešo naudojimo teritorijoje, o privačiose erdvėse. Taigi, daugiabučių kiemai ar gatvės tam netiks.

Nors techninės apžiūros ir draudimo galiojimas gali baigtis tiesiog per neapsižiūrėjimą (pavyzdžiui, motociklų savininkams, kurie į gatves išvažiuoja tik vasarą), asociacijos vadovas atkreipia dėmesį, kad dveji metai yra pakankamai ilgas laikotarpis.

Jei per tiek laiko neprireikė ar nepavyko įveikti apžiūros, kyla pagrįsta prielaida, kad automobilis yra netvarkingas ar nebetinkamas eksploatuoti. Vis dėlto, dvejų metų TA nebuvimas savaime nereikš automatinio nurašymo.

Šokiruojanti kaupikų statistika

Kitas dažnas scenarijus – gyventojai, privačiame kieme laikantys antrą, nevažiuojantį automobilį kaip atsarginių dalių šaltinį. Ar tokio turto savininkas būtų verčiamas jį utilizuoti prieš savo valią?

Eksperto teigimu, jei transporto priemonė laikoma privačiame sklype, nepažeidžia aplinkosaugos reikalavimų ir iš jos neteka pavojingi skysčiai, ji automatiškai nelaikytina atlieka. Atliekų teisėje galioja aiškus principas: daiktas tampa atlieka tik tada, kai savininkas juo atsikrato arba ketina atsikratyti. Pats turto laikymas neprilyginamas atsikratymui.

Tačiau čia pat primenama griežta taisyklė – eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymu legaliai gali užsiimti tik tam leidimus turintys asmenys ar įmonės. Pagal Lietuvoje galiojančią ES direktyvą, net 95 proc. senų automobilių dalių ir medžiagų privalo būti perdirbtos ar panaudotos pakartotinai, o teisėtai pašalinti sąvartynuose galima vos 5 procentus.

Būtent dėl nelegalaus ardymo ir atsakomybės trūkumo Lietuvoje susiklostė anomali situacija. „Regitros“ duomenimis, šalyje yra per 16 tūkst. fizinių ir per 5,5 tūkst. juridinių asmenų, kurie savo vardu turi tris ir daugiau automobilių, neturinčių leidimo dalyvauti eisme.

Vienas fizinis asmuo Lietuvoje oficialiai valdo net 145 transporto priemones, o vienas juridinis asmuo – nesuvokiamą kiekį, net 2368 automobilius. Patikrinus atsitiktines tokio sąrašo įmones, paaiškėja, kad nemaža dalis jų yra seniai bankrutavusios ar likviduotos. Tai reiškia, kad tūkstančiai automobilių egzistuoja tik oficialioje statistikoje, tačiau iš tikrųjų jau seniai virto nelegaliai išardytų detalių kalnais ir pamiškėse išmestomis bevertėmis atliekomis.

Kitose ES šalyse pasyvumas kainuoja

Ieškant sprendimų, kaip suvaldyti eisme nedalyvaujančių automobilių problemą, žvilgsnis natūraliai krypsta į kitas Europos Sąjungos valstybes. Nors automatinis transporto priemonės pavertimas atlieka vien dėl pasibaigusios techninės apžiūros Europoje nebūtų klasikinis modelis, ilgalaikis neaktyvumas transporto priemonių registre daugelyje šalių reiškia neišvengiamas finansines ar administracines pasekmes.

Nyderlanduose, Belgijoje ar Danijoje veikia griežta sąsaja tarp transporto priemonės registracijos, privalomojo draudimo, techninės apžiūros ir mokesčių. Ilgalaikis automobilio laikymas registre nesiimant jokių veiksmų savininkui anksčiau ar vėliau užtraukia papildomas pareigas. Būtent todėl ENTPTA atstovai pabrėžia, kad Lietuvoje kuriama sistema privalėtų būti proporcinga, aiškiai reglamentuota ir turėti stiprius nuosavybės apsaugos saugiklius.

Kaip vieną efektyviausių pavyzdžių asociacijos vadovas V. Jankoit išskiria Estiją. Kaimyninėje šalyje buvo sėkmingai išspręsta situacija, kai nenaudojami ir nedrausti automobiliai metų metus formaliai kabėdavo sistemoje.

Pavyzdžiui, jei transporto priemonė yra įregistruota ir jos dalyvavimas eisme nėra oficialiai išregistruotas ar sustabdytas, ji privalo turėti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Jei savininkas juo nepasirūpina, draudimo sutartis per Garantijų fondą aktyvuojama automatiškai. Savininkui pradedama skaičiuoti draudimo įmoka ir formuojasi reali skola.

Tai reiškia, kad Estijoje tiesiog palikti automobilį dūlėti registre be draudimo tapo neįmanoma. Kadangi toks pasyvumas automatiškai kainuoja, savininkui darosi ekonomiškai nenaudinga ignoruoti problemą. Jis priverstas rinktis vieną iš kelių kelių: transporto priemonę eksploatuoti, oficialiai sustabdyti jos registraciją arba perduoti utilizavimui.

„Mūsų siūlymo tikslas – ne bausti entuziastus ar restauratorius, o spręsti apleistų automobilių viešosiose erdvėse problemą“, – apibendrindamas iniciatyvos esmę teigia V. Jankoit.

Pasak jo, esminis siekis yra atsakomybės paskirstymas, o ne automatinis turto atėmimas. Skatinant savininkų atsakomybę už turimas eksploatuoti netinkamas transporto priemones, siekiama užtikrinti aiškesnę apskaitą, pažaboti šešėlinį ardymą ir nelegalų atliekų tvarkymą.