Tai leido gamintojas išvengti milijardinių baudų, kurios neišvengiamai būtų padidinusios naujų automobilių kainas pirkėjams. Visgi rinkos analitikai perspėja, kad tai tik laikinos paliaubos.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Pagal pirminį planą, 2025-ieji turėjo tapti lūžio tašku, kai gamintojai privalėjo sumažinti vidutinę parduodamų automobilių CO2 emisiją 15 proc., lyginant su 2021 metais.
Už kiekvieną viršytą gramą grėsė 95 eurų bauda. Didiesiems rinkos žaidėjams tai reiškė milijardinius nuostolius. Tačiau 2025 m. birželį Briuselis pakeitė taisykles. Buvo nuspręsta vertinti ne vienerių metų rezultatą, o skaičiuoti 2025–2027 m. laikotarpio vidurkį.
Didžiausi laimėtojai – „Volkswagen“ ir „Mercedes-Benz“
Vokietijos leidinys „Der Spiegel“, remdamasis Tarptautinės švaraus transporto tarybos (ICCT) skaičiavimais, skelbia, kad šis sprendimas automobilių pramonei sutaupė apie 4,2 mlrd. eurų.
Labiausiai išlošė tie, kuriems sekėsi sunkiausiai. Pavyzdžiui, „Volkswagen“ koncernui grėsė net 2 mlrd. eurų bauda. Įdomu tai, kad šis gamintojas, skirtingai nei konkurentai, neieškojo partnerių taršos kvotoms įsigyti.
Koncernas pasirinko kitą strategiją ir tikisi, kad emisijų skolą padengs ateinančiais metais, kai rinkoje pasirodys nauji, pigesni elektromobiliai, tokie kaip „ID.2“, „Škoda Epiq“ ar „Cupra Raval“.
Tuo tarpu „Mercedes-Benz“ grėsė 712 mln. eurų bauda, tačiau kompanija rado išeitį bendradarbiaudama su „Smart“ ir „Volvo“.
Kadangi pastarieji gamintojai taršos normas įvykdė su kaupu, „Mercedes“ galėjo iš jų nusipirkti reikiamus taršos kreditus. Nors toks sprendimas taip pat nebuvo pigus, bet išlaidos tokiu atveju vis tiek yra mažesnės.
Geriausioje situacijoje atsidūrė BMW ir „Toyota“. Bavarams padėjo sėkmingi elektromobilių pardavimai, o japonai puikiai išnaudojo hibridinių modelių paklausą, todėl jiems sankcijos apskritai negrėsė.
Taisyklių sušvelninimo kaina – lėtesnė elektrifikacija
Nors gamintojai džiaugiasi sutaupytais pinigais, ekspertai įžvelgia ir neigiamą pusę. Sumažėjęs spaudimas lėmė lėtesnį netaršių automobilių plitimą.
ICCT analitikas Peteris Mockas teigia, kad jei baudų grėsmė būtų išlikusi, gamintojai būtų buvę priversti agresyviau skatinti elektromobilių pardavimus, taikyti didesnes nuolaidas ir aktyvesnę rinkodarą.
Skaičiuojama, kad dėl taisyklių sušvelninimo 2025 m. Europoje parduota apie 500 tūkst. elektromobilių mažiau nei prognozuota.
Nors elektrinių automobilių rinkos dalis pasiekė rekordinį 19 proc. lygį, esant griežtesnėms sąlygoms ji galėjo šoktelėti iki 26 procentų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
