Tačiau ar ji skiriama taip, kad būtų naudinga ne tik pinigus gaunančiam žmogui, bet ir visai šalies energetikos sistemai?
Ekspertai sako – pats principas remti efektyvesnius šildymo prietaisus yra teisingas, bet paramos modelį dar galima patobulinti.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius ir „Vilnius Tech“ Pastatų energetikos katedros docentas dr. Juozas Bielskus.
M. Nagevičius: „Kažkada buvo padaryta klaida“
Iki šiol yra dalijamos subsidijos ir gyventojai iš tiesų noriai įsirenginėja šilumos siurblius. Vertinant subsidijų dalijimą, ar manote, kad dabartinė tvarka teisinga, ar vis tik reikėtų kažką tobulinti?
M. Nagevičius: Pati šilumos siurblių plėtra, ypač jeigu keičiamas dujinis šildymas arba šildymas akmens anglimi ar kitu iškastiniu kuru, yra naudinga.
Valstybė yra suinteresuota, kad iškastinio kuro vartojimas mažėtų, mažėtų jo importas ir kad kuo daugiau energijos pasigamintume patys.
Todėl pats šilumos siurblių subsidijavimo principas, kad žmonės ar verslas juos statytų sparčiau ir pereitų nuo tradicinio iškastinio kuro prie modernesnio šildymo būdo – tinkamas. Klausimas tik, kaip tos subsidijos skiriamos.
Kažkada buvo padaryta klaida, kai, norint gauti subsidiją, reikėjo būtinai išsimontuoti savo seną katilą.
Tarsi reikėjo įrodyti, kad jį išsimontavęs tikrai naudosi naują šilumos siurblį. Toks a priori (liet. išankstinis) nepasitikėjimas žmogumi, kuris investuoja į modernų įrenginį. Buvo toks šiek tiek keistas reikalavimas.
Ir žmonės ardydavo katilus, priduodavo juos, atnešdavo pažymas, kad katilas yra priduotas, ir tik tada gaudavo subsidiją.
Dabar to nebėra. Dabar galima pasilikti savo seną katilą ir netgi rekomenduojama jį pasilikti, jeigu yra tokia galimybė, nes pats šilumos siurblys yra labai geras [pasirinkimas] beveik visus metus, išskyrus porą savaičių, kai būna speigai.
Šiemet tas laikotarpis gal truputėlį ilgesnis, bet visą likusį laiką – 11 ar 11,5 mėnesio – tai tikrai efektyvus šildymo būdas.
Kitas momentas – jeigu kaip valstybė norime į sistemą įdėti tam tikro lankstumo, galbūt turėtume skatinti investuoti į šilumos siurblius su valdymo automatika.
Tokia automatika galėtų sumažinti gamybą tuo metu, kai elektros kainos labai aukštos ir jos trūksta, ir padidinti gamybą tada, kai elektros yra perteklius, pavyzdžiui, kai rinkoje daug vėjo ar saulės energijos ir šildyti yra pigiau.
Jeigu žmonės jau gauna valstybės paramą, galbūt verta, kad jie įsigytų šiek tiek brangesnį, bet patikimesnį ir išmanesnį šilumos siurblį.
Dar vienas dalykas – rinkoje yra vadinamieji hibridiniai šilumos siurbliai. Tokiu atveju nereikia išlaikyti seno malkinio katilo, nes pats įrenginys susideda iš šilumos siurblio dalies ir, pavyzdžiui, dujinės dalies šildymui.
Kai lauko temperatūra labai žema ir efektyvumas mažėja, o galios trūksta, sistema sustabdo šilumos siurblį ir automatiškai įjungia dujinį katilą.
Tokiu atveju elektros vartojimas neišauga iki labai didelio lygio. Tai turi papildomų privalumų.
Pavyzdžiui, jeigu yra kvartalas, kuriame daug pastatų ir turi šilumos siurblius, o nukritus temperatūrai visi pradeda vartoti daug elektros, gali būti, kad to kvartalo elektros galios nebeužteks ir gali įvykti avarija.
Kad taip nenutiktų, reikėtų stiprinti tinklą, investuoti daug lėšų, nors 11,5 mėnesio tie pajėgumai nebūtų naudojami.
Todėl, kad to nereikėtų ir nebūtų avarijų rizikos, galbūt vietoje vieno paprasto šilumos siurblio būtų geriau skatinti hibridinius sprendimus.
Tačiau tam, kad tai apsimokėtų gyventojams, tokie siurbliai turėtų būti labiau skatinami, kad žmonių motyvacija sutaptų su tuo, kas visai sistemai yra geriau.
Kai valstybės, energetikos sistemos ir gyventojų interesai sutampa, paprastai viskas vyksta darniai ir plėtra yra sklandi.
Hibridiniai siurblys – vienintelė išeitis?
Aš įsivaizduoju, kad hibridiniai siurbliai vis tiek kainuoja daugiau nei įprasti. Ar tokiu atveju būtų tikslinga skirti didesnę paramą tiems, kurie renkasi hibridinius šilumos siurblius?
M. Nagevičius: Iš dalies hibridinis šilumos siurblys yra brangesnis, bet iš dalies jis gali padėti sutaupyti.
Jeigu elektros kainos, kaip buvo sausio mėnesį, yra aukštos ir vartojimas didelis, šildymas vien šilumos siurbliu gali labai išauginti elektros sąskaitas.
Jeigu tuo metu šildytum paprastomis gamtinėmis dujomis, būtent tokį mėnesį žmogus galėtų sutaupyti, net ir esant labai žemai temperatūrai bei mažesniam šilumos siurblio efektyvumui.
Ar to sutaupymo užtektų pagrįsti papildomas investicijas į išmanesnį ir hibridinį siurblį – klausimas.
Jeigu neužtektų, tuomet galbūt reikalinga papildoma valstybės subsidija, nes su subsidija paskatini žmones elgtis taip, kad gerai būtų ne tik jam pačiam, bet ir visai sistemai – kad nebūtų perkraunama kaimyno pastotė.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
yra prieita su AAA+ ir tik su elektriniu šildymu
Pečiui pohuj kiek lauke šalčio
