Nors Panevėžio biudžetas praskolintas 39 procentais, meras Povilas Vadopolas įsitikinęs: bankrotas, jau šiepiantis dantis kaimynams šiauliečiams, mūsų miestui negresia ir esamos skolos jo į nemokumo duobę nenutemps.
Nors Šiaulių miesto vadovai teigia, kad skolinimosi riba neperžengta, Finansų ministerijos pateikti duomenys kitokie: šių metų balandžio 1 dieną Šiaulių miesto biudžeto skola – 41,6 procento. Tokia galimybė naujomis paskolomis kamšyti įsisenėjusias skolas Šiauliuose atsirado metų pradžioje patvirtinus tikrovės neatitinkantį 2011 metų biudžetą.
Praskolino miestą
Šiauliečiai sugebėjo pergudrauti Finansų ministeriją ir šių metų biudžetą nepagrįstai padidinti net 35,9 procento. Tokią išvadą, esą kaimynų miestas gali tapti nebemokus, o to miesto suplanuotos biudžeto pajamos – 163 milijonai litų (be valstybės dotacijos) – neatitinka biudžeto sudarymo Metodikos įstatymo, padarė ministerijos kontrolieriai. Tikrintojų išvada: biudžeto pajamų ir skolų santykis pasiekė tokį lygį, kad bankroto riba seniai peržengta, o dėl dirbtinai išpūsto Šiaulių biudžeto sankcijų ketina imtis Finansų ministerija.
Be to, užsimenama apie grėsmę investiciniams projektams. Manoma, kad tokio dydžio skolos kuprą per ketverius metus, 2007–2011 metų kadenciją, miestui užritino mero Genadijaus Mikšio vadovaujama valdančioji dauguma.
Šiauliams dvigubai blogiau
Panevėžio meras Povilas Vadopolas dienraščiui pažadėjo stengtis, kad Aukštaitijos sostinės panašus likimas neištiktų.
„Šiauliai per toli nuvažiavo, – tiesiai šviesiai rėžia politikas. – Viską darysime, kad pas mus taip neatsitiktų.“
„Esu sudaręs palyginamąją lentelę, – aiškino P. Vadopolas, – ir Panevėžyje dar nėra taip blogai kaip Šiauliuose, nors ir mūsų patvirtintas 2011 metų biudžetas yra per didelis beveik 20 milijonų litų. Tačiau šiauliečių biudžetas, berods, net 40 milijonų litų neatitinka tikrovės.“
Finansų ministerijos tinklalapyje galima surasti, kad Panevėžio miesto savivaldybės pajamos 2011 metais (be valstybės dotacijos) sudaro 113 mln. 442 tūkstančius litų. Savivaldybės skola balandžio 1 dieną buvo 44 mln. 287 tūkstančiai litų, o tai yra 39 procentai nuo patvirtintų miesto Savivaldybės pajamų. Per šiuos metus Savivaldybė numato grąžinti paskolų (su palūkanomis) 5 mln. 190 tūkst. litų, tai 4,6 proc. nuo patvirtintų Savivaldybės pajamų.
Kaip paaiškėjo, Panevėžio meras yra susipažinęs su visais Savivaldybės biudžeto ypatumais.
„Panevėžys neviršijo skolinimosi limito. Trumpalaikių skolų turime apie 10 mln. litų, o Šiauliai – apie 22 milijonus. Ilgalaikės mūsų paskolos siekia, berods, 42 mln. litų, o kaimynų beveik 60 milijonų, o gal ir daugiau. Tikrai nepadarysime tokių kvailysčių, kad miestą praskolintume“, – lygino P. Vadopolas padėtį abiejuose miestuose.
Su kapinėmis įvarė į kampą ir mus
Panevėžio meras teigia galintis paaiškinti, kaip atsitiko, kad Šiauliai įklimpo į skolas.
„Užteks vien prisiminti, kad šiauliečiai pirko žemės kapinių plėtrai, – kalbėjo P. Vadopolas. – Jie kapinėms žemės pirko daugiau nei leidžia įstatymas – vietoj 40 hektarų įsigijo 60 hektarų žemės sklypą. Ir pirko už paskolą. Be to, už hektarą mokėjo daugiau nei buvo galima. Tą žemės pirkimą teismas sustabdė, bet šiauliečiams ir toliau reikia mokėti palūkanas už paskolintus ir jau už žemes sumokėtus pinigus.“
P. Vadopolas teigė, esą toks šiauliečių žemių pirkimas kapinių plėtrai pakišo koją ir Panevėžiui. „Mums irgi reikia plėsti kapines, nes kitaip po metų nebeturėsime laidojimams vietos, – meras pripažįsta, kad panevėžiečių ir šiauliečių problemos ne tiek daug ir skiriasi. – Kai neūkišką šiauliečių pirkimą sustabdė, buvo padarytos pataisos įstatyme, kad perkant savivaldybėms žemes iš privačių asmenų, mokėti galima tokią kainą, kokia nurodyta žemės verčių žemėlapyje. Ten kaina labai maža ir privatininkai už ją nelabai nori parduoti žemės. Todėl dabar esame įvaryti į kampą. Tiesa, kapines šiek tiek galėsime praplėsti, nes šalia jų yra vienas hektaras valstybinės žemės, tačiau iš privačių asmenų žemės pirkimas užsitęs, nes teks derinti žemės kainas.“
Ristis žemyn neketina
P. Vadopolas tiki, kad šiauliečiai išsikapstys iš skolų duobės, o Panevėžys su savo skolomis į tokią neįkris.
„Dar daugiau prasiskolinę Druskininkai, – pabrėžia miesto vadovas, – tačiau šalies valdžiai druskininkiečių skolos nė motais. Apie tai niekas net neužsimena – tyli valdžia. Manau, tai yra todėl, kad Druskininkai – kurortinis miestas, paskolos investuojamos į vykdomus projektus, o ne pravalgomos. Be to, tikimasi, kad Druskininkai sugebės susitvarkyti su praskolintu biudžetu, nes lėšos grįš per poilsiautojus, kurių netrūksta.“
„Beje, druskininkiečiai savo projektais stiprina kurortinio miesto įvaizdį, o Panevėžys – ne kurortinis miestas ir tokių projektų įgyvendinti, kaip Druskininkuose, nepavyks. Mums reikia galvoti apie investicinius projektus, kurie skatintų atsigauti pramonę, o tai sukurtų naujų darbo vietų. Tuomet Panevėžys atsigautų“, – samprotavo meras ir dar kartą nuramino: išpūstas biudžetas ir skolų našta į bankrotą miesto tikrai nenuvarys.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
