Rugsėjo 1-oji – kitą trečiadienį. Paskutinės dienos prieš naujuosius mokslo metus - didysis egzaminas tėvams: ar teisingai parinko mokyklą atžalai. Visos vidurinės ir gimnazijos (jų yra 499) turi reitingus. Labiau jaudinasi tėvai nei mokinukai. Kad tik per žemo lygio mokyklos nepasirinkus. „Respublika“ aiškinosi, ar elitinėmis nurodytos mokymo įstaigos kala Lietuvos ateitį.
Lietuvoje, padedant valstybinei biudžetinei įstaigai Nacionaliniam egzaminų centrui, kasmet nustatomi 499 Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingai, tačiau vienas reitingų nustatymo kriterijų - kiek konkrečios mokyklos abiturientų išvyko studijuoti į užsienį. O gal vertesnės būtų tos gimnazijos ir vidurinės mokyklos, kurios ugdo patriotizmą.
Daugiau išvyko – mokykla geresnė
Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijos direktorė biologė Gražina Skarienė pasidžiaugė, kad jos vadovaujama gimnazija šiemet atsidūrė 76-oje reitingo vietoje. O kitos keturios Skuodo mieste ir rajone veikiančios vidurinio išsilavinimo mokyklos labiau atsiliko. Atsidūrė ir antrajame, ir trečiajame reitingų šimtuke. Kodėl Pranciškaus Žadeikio gimnazija šiemet taip atsiplėšė nuo kitų skuodiškių?
G.Skarienė atsako: „Šiemet mūsų keturi abiturientai išvyko studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas, o pernai - tik vienas. Laikoma, kad tai prestižiška, jog mūsų vaikai į užsienį išvažiuoja, bet kai iš Lietuvos bėga žmonės, bėga elitas, iš viso reikia išmesti tą kriterijų. Tai nėra koks rodiklis. Jeigu vaikai užsienyje pastudijuotų ir grįžtų, tai būtų gerai. Bet kur garantija, kad grįš? Jei Lietuvos valstybė jiems duotų stipendijas studijuojant užsienyje, jei Lietuvos valstybė juos oficialiai išsiųstų mokytis, tada grįžtų. Manau, kad visoks reitingavimas negali būti objektyvus. Juk skiriasi vaikai, kasmet skiriasi abiturientų laidos. Todėl surašyti sausi procentėliai, kaip abiturientai laikė valstybinius egzaminus, kiek įstojo į Lietuvos universitetus pirmuoju pageidavimu, neatspindi tikrovės. Jei vaikas įstojo į antrą dalyką labai prestižinį, tokį pasiekimą reitinguotojai atmeta. Mes savo mokykloje turime 550 mokinių, grynų gimnazistų – tik pusę. Ateina vaikų iš visur, ir iš Skuodo, ir iš kaimų. Visokių ateina, bet nė vieno neatstumiame. Klasėse – iki 25-30 mokinių, ir dirbame. Visus priimame. Iš visų pradinių Skuodo rajono mokyklų. Vilnius, Kaunas tegul reitinguojasi atskirai. Nes jų gimnazijos sau mokinius atsirenka“.
Viršūnė – 32 proc. išvykėlių
Šiemet Lietuvoje pirmąją reitingų vietą užėmusios Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius docentas Bronislovas Burgis neslepia, kad 32 proc. šios gimnazijos absolventų šiemet pasirinko studijas užsienyje. Iš viso šiais metais gimnaziją baigė 71 abiturientas. Valstybinių egzaminų išlaikymo vidurkis šiemet siekė beveik 90 balų. Gimnazijoje mokosi 280 mokinių. Ne visi jie kauniečiai ar iš Kauno rajono. Gimnazija susirenka gabių vaikų ir iš kitur.
Gal vertėtų rašyti mokykloms balus ir už patriotizmo ugdymą? Tačiau docentas B.Burgis patriotų ugdymą aiškina kiek kitaip: „Jie, išvykusieji, yra garbė Lietuvai ir džiaugsmas. Juk neišvyksta braškių skinti. Sakiau ir sakysiu: 1918 m. vasario 16-osios signatarai visi buvo baigę mokslus užsienyje, ne Lietuvoje, Jonas Basanavičius Bulgarijoje dirbo, bet kūrė Lietuvą. Jei dabartiniai abiturientai grįš iš Japonijos, Anglijos po dešimtmečio, tai nėra didelis nuostolis“.
Bet Vasario 16-osios signatarai ir negalėjo mokytis Lietuvoje, nes čia dar nebuvo aukštųjų mokyklų. O dabar juk yra?
KTU gimnazijos direktorius B.Burgis nenusileidžia: „Mūsų buvęs prezidentas Valdas Adamkus taip pat atvyko iš Čikagos. Mus globalizmo tendencijos veikia. Mūsų fizikas gali gauti Nobelio premiją dirbdamas Nevadoje, o Lietuvoje niekada negaus. Gal mūsų išvykę abiturientai ir negrįš į Lietuvą, bet taps užsienyje mokslininkais, bankininkais, kompiuterininkais ir garsins Lietuvą. Gal jų anūkai atvyks į Lietuvą - ir tai gerai“. Vieniems rodiklis – kitiems nesąmonė
Bet ar tikrai gerai Lietuvai? Prarandančiai jaunuosius protus ir už tai suteikiančiai gimnazijoms bei vidurinėms mokykloms aukštus reitingus?
Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Marytė Kvietkuvienė teigė, kad šiemet gimnazija visai atsisakė reitingavimo. Mat tuo metu, kai atsiuntė klausimyną, gimnazijoje dar vyko egzaminų sesija. Bet reitingavimą, kai įvertinama, kiek vaikų išvyksta į užsienį, M.Kvietkuvienė vertino skeptiškai: „Man tai ne rodiklis. Tik skatiname išvykti savo gabiausius vaikus. Protingiau išlaikyti juos Lietuvoje. Iš mūsų gimnazijos į Londoną išvyko tik vienas abiturientas mokytis. Jau nuo sausio buvo motyvuotas. Jo galimybės buvo tokios. O šiaip nėra normalu, kai išvažiuoja į užsienį, į bet kokį koledžą, kad tik į užsienį. Laimė, mūsų gimnazijoje tokio veržimosi nėra. Abiturientai rinkosi Vilnių ir Kauną. Net nežinau, kam tas reitingavimas reikalingas. Kiek naudos jis duoda. Ką jis gero apskritai daro. Nebent padeda prestižinėms mokykloms prisirinkti gabesnių vaikų. Juk nepasirinksime mes Ariogaloje mokinių, jei jie gyvena Ariogaloje ir Raseinių rajone“.
Geriau neišvažiuotų
Joniškio „Aušros“ gimnazijos direktorius Vidmantas Sudnikas pasidžiaugė, kad jo vadovaujama gimnazija šiemet - 58-oje vietoje.
„Labai gera vieta, nors nelabai suvokiu tą reitingavimo metodiką. Bet aš noriu, kad mūsų vaikai liktų Lietuvoje, - pabrėžė V.Sudnikas. - Savo mokiniams visada bandau pasakyti – jei išvyksite, turite grįžti. Kiek jie manęs paklausys, nežinau, bet aš noriu, kad jie grįžtų. Dar geriau, jei neišvažiuotų. Man keista, kaip tie reitingai kasmet keičiasi. Vienais metais mokykla yra 40-oje vietoje, o kitąmet – 104-oje. Nei mokykla, nei vaikai per metus taip nepasikeičia. Tas reitingų bangavimas rodo, kad reitingai nėra patikimi. Matyt, atsižvelgta į kai kurioms prestižinėms Lietuvos mokykloms palankius kriterijus. Jos gali pasirinkti mokinius iš viso miesto ar Lietuvos, o mes negalime“.
Edvardas Žakaris – Seimo narys:
Iš viso yra nerimtas tas reitingavimas. O kas patikrins - gal išvyko, o gal neišvyko. Ar tikrai įstojo. Į kokį lygį įstojo. Kita vertus, ar tas aukštasis mokslas visose aukštosiose užsienio mokyklose tikrai yra labai aukšto lygio? Be to, mes plojame ir aukštiname tas Lietuvos vidurines mokyklas, gimnazijas, iš kurių daugiausia abiturientų išvyksta į užsienį. Nors išvyksta galbūt apelsinų rinkti ar braškių. Gal geriau skatinti tas mokyklas, kuriose nugali patriotizmas? Kur to patriotizmo daugiau? Būtent tokios mokyklos turėtų gauti aukščiausius reitingus
Dalia Teišerskytė – Seimo narė:
Košmaras! Aš manau, kad reitingavimo kriterijus, kiek vaikų išvyksta studijuoti į užsienį, yra vienas gėdingiausių. Jei mokyklos neįskiepija patriotizmo, neįrodo, kad Lietuvos universitetai yra vieni geriausių pasaulyje, nors tai įrodyta studijavusių užsienyje ir grįžusių asmenų, tai yra labai gėdinga ir nėra už ką jas taip aukštai reitinguoti. Lietuvoje dabar lietuvių kalbos ir literatūros egzamino neišlaiko devyni nuošimčiai abiturientų, o užsienio kalbos - tik vienas nuošimtis. Ką tai reiškia? Jei mokyklose duodamas pagrindas nemylėti lietuvių kalbos, vadinasi, ir Lietuvos. Nes kalba yra Tėvynės pagrindas.
Olava STRIKULIENĖ, “Respublikos" žurnalistė