Siūlymas pripažinti nepriklausomą Palestinos valstybę su 1967 metų sienomis įžiebė diskusiją. Pateikiami istoriniai ir politiniai argumentai bei reiškiamas nerimas dėl procesų, vykstančių užsienio politikoje.
Įkvėpė Islandija?
Sumanymo entuziastai rodo pirštu į ką tik tai padariusią Islandiją, pažymi tai, kaip tam tikrą ženklą ir primena, kad būtent Islandija pirmoji pripažino Lietuvą.
Seimo narys, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Saulius Pečeliūnas mano, kad palestiniečiai kariauja su Izraeliu partizaninį karą už nepriklausomybę. „Metodai galbūt man ir nepatinka, tačiau teisine ir politine prasme tai tas pats“, – sakė jis portalui Balsas.lt.
S. Pečeliūnas pabrėžia, kad parlamentarai turi kalbėti tiesiogiai. Jis teigia, kad visada vertina drąsią, tiesią ir principingą poziciją bei sako nemanąs, kad toks demaršas sugadintų Lietuvos santykius su Izraeliu ar jo sąjungininke JAV. „Niekas čia nieko nesugadins. Prisiminkite, ką kalbėjo Islandijai, kai pastaroji pripažino mūsų nepriklausomybę? Prisiminkite, kas buvo siūloma mums – susitarti su okupantu. Dabar tas pats sakoma palestiniečiams“, – teigia Seimo narys.
Anot S. Pečeliūno, pripažinti Palestinos valstybę reikia tam, kad prasidėtų lygiavertės derybos ir būtų nutrauktas kraujo liejimas. „Jau kelis dešimtmečius galioja Jungtinių Tautų sprendimas įkurti abi valstybes, tačiau nutiko kitaip. Derybos neprasidės ir kraujas liesis tol, kol nebus lygiaverčių derybų partnerių. O jų nebus, kol Izraelis bus laikomas valstybe, o Palestina – tik kažkokia teritorija“, – aiškino TS-LKD atstovas.
Vanuatu keliu?
Žurnalistas Vitalijus Karakorskis suabejojo ne tik apeliacijomis į Islandijos pavyzdį. „Islandijos pripažinimas buvo simbolinis gestas. Mums svarbus, tačiau pasaulis vargu ar pastebėjo. Galima pastebėti, kad tokias „valstybes“, kaip Abchaziją, Pietų Osetiją ar Šiaurės Kiprą irgi kai kas pripažįsta. Yra tokia šalis – Vanautu. Neseniai pripažino Abchaziją, paskui pasakė, kad nepripažįsta, paskui vėl pripažino. Einant tokiu keliu galima pripažinti minėtas „valstybes“ arba Transnistriją. Suprantame, kad ne Islandija visgi suvaidino pagrindinį vaidmenį, nors tai ir buvo gražu. Pasaulis mus pripažino po to, kai pripažino Boriso Jelcino Rusija. Jei 1991 metų rugpjūčio pučas būtų pavykęs, apie Islandijos pripažinimą niekas ir neprisimintų. Nebent S. Pečeliūnas savo memuaruose. Tiek ir tų analogijų“, – sakė jis portalui Balsas.lt.
Pasak Vitalijaus Karakorskio, svarbu ir tai, kad Palestiną pripažįsta ne vien Islandija. „Ją pripažįsta 126 valstybės. Tačiau kokios? 23 arabų pasaulio šalys, iš kurių nei vienos demokratinės. Tai yra Afrikos diktatūros, islamiškos Azijos, kai kurios Lotynų Amerikos valstybės ir, galiausiai, dar praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje buvęs sovietinis blokas. Pirmiausia tai padarė buvusi Sovietų Sąjunga. Tai tegul autoriai įrašo į rezoliuciją prisipažinimą, kad vykdo sovietinę užsienio politiką ir sprendimą, kurį mūsų okupantas priėmė tais metais, kai Lietuvoje kūrėsi Sąjūdis. O jei taip norėta sekti Islandijos pavyzdžiu, reikėjo savo laiku pripažinti Ičkerijos čečėnų respubliką. Čia jums būtų ir moralinė pozicija, ir vertybės, ir partizaninio karo atitikmuo“, – priminė žurnalistas.
V. Karakorskis primena, kad Lietuvos partizanai gynė nepriklausomos Lietuvos valstybės idėją, o jokios Palestinos valstybės politiniame žemėlapyje niekada nebuvo. „Neįsivaizduoju, kad Lietuvos partizanai sprogdintų mokyklinius autobusus Rusijos gilumoje. Palestiniečiai nekariauja partizaninio karo, o tiesiog vykdo teroro aktus prieš Izraelio civilius. Partizaninis palestiniečių karas buvo, tačiau ne Izraelyje, o kitur. Pirmą kartą palestiniečiai sukilo prieš karalių Huseiną Jordanijoje 1970 metų vasarą. Kai karalius Huseinas ir lojalūs jam čerkesai (išeiviai iš Kaukazo), sutriuškino palestiniečius, žuvo 20 000 žmonių, iš jų 15 000 palestiniečių. Jasiras Arafatas ir jo smogikai turėjo trauktis į Libaną. Kai tik jie ten apsigyveno, prasidėjo penkiolika metų trukęs pilietinis karas, nuniokojęs šią valstybę“, – pabrėžia V. Karakorskis.
Jis priminė, kad 1947 metų lapkričio 29 d. JTO 181-oji rezoliucija skelbė, kad bus įkuriamos dvi valstybes – žydų ir arabų – teritorijoje, kurią anksčiau britai valdė pagal mandatą.
„Žydai pakluso ir 1948 metais įkūrė savo valstybę. Arabai rezoliucijos nepripažino, nes nenorėjo, kad Izraelis egzistuotų. Todėl, kitą dieną po Izraelio valstybės paskelbimo kelios arabų šalys puolė Izraelį, bet savo teritoriją pastarasis apgynė ir tos žemės, kuriose gyveno Palestinos arabai atiteko Jordanijai (vakarų Jordano krantas), o Gazos ruožas Egipte. Iki 1967 metų viskas taip ir liko. Niekas netrukdė paskelbti Palestinos valstybės ar netgi dviejų, tačiau daugumai arabų šalių labiausiai rūpėjo ne tai, o Izraelio sunaikinimas: jie nepripažįsta teisės egzistuoti ir tai yra konflikto esmė. Lietuvos partizanai, apie kuriuos kalba S. Pečeliūnas, jokio tikslo sunaikinti SSRS ar juo labiau Rusiją ir rusus sau nekėlė. Tegul palestiniečiai ir jų draugai pripažįsta Izraelio teisę egzistuoti, tada ir rasis pilnavertės derybos“, – įsitikinęs V. Karakorskis.
Kaip Lietuvos pilietis, V. Karakorskis teigia, kad su nerimu stebi užsienio politikos degradavimą. „Jei norite, galima ją pavadinti „vanuatizavimu“. Einame išvien su Šiaurės Korėja, kuri Palestinos valstybę irgi pripažįsta. Sugadinome santykius su Lenkija (čia, tiesa, procesas abipusis), su Latvija, blokuojančia mūsų energetines pastangas Europos Sąjungos struktūrose. Baltarusija nėra visai savarankiška valstybė, bet santykiai su Baltarusijos opozicija irgi sugadinti, o Aleksandras Lukašenka nėra amžinas. Visokių CŽV kalėjimų paieškos, siekiant išvaduoti Palestinos „partizanų“ idėjos brolius nuo Amerikos persekiojimo, kalbos apie buvimą JAV įkaitais – pakenkė santykiams su šia šalimi. Dabar atėjo Izraelio eilė. Gal tikimasi, kad dėl to žydai užsičiaups ir nebeprisimins holokausto?“, – stebėjosi jis.
Apžvalgininkas: ką pripažinsime?
Politikos apžvalgininko Aidano Praleikos komentaras:
„Norint pripažinti Palestinos valstybės teisę į narystę bet kurioje organizacijoje, pirmiausia norėčiau aiškiai suprasti: ką siūlomą pripažinti, kurią iš tarpusavyje besiriejančių palestiniečių grupuočių? Ar mes tokiu atveju remtume Mahmundą Habasą, ar ką nors kitą? Jei ką nors kitą - tai ką? Niekas negali būti, ir manau, kad niekas (įskaitant Izraelį) nėra, iš principo, prieš Palestinos valstybę. Tačiau šiandien tokios nėra. Raketų šaudymas į Haifą nėra aukštosios diplomatijos apraiška. Nėra demonstravimas noro kurti nepriklausomą valstybę civilizuotais būdais.
Jei kas nors iš Lietuvos politikų nori pripažinti Palestinos narystę UNESCO, arba apskritai - Palestinos valstybę, turėtų pirmiausia bent jau pasidomėti: ką „pripažįsta"?
Galiausiai, ką bendro turi Pasaulinio paveldo organizacija ir tarptautiniu mastu įvardinamos teroristinės organizacijos (pvz. „Hamaz")? Vargu ar jie pertraukose tarp išpuolių prieš Izraelį skuba saugoti pasaulinio paveldo paminklų.
Iniciatyvos pripažinti Palestinos narystę UNESCO, visiškai nesvarstant šio veiksmo, labai primena norą kovoti su „žydų mafija, užvaldančią pasaulį„, arba su „žydų amerikonų sąmokslu“. Ne daugiau nei apeliavimas į žemiausio lygio buitinius antisemitiškus lietuvių jausmus. Gal geriau pasidomėti, kaip sekasi mūsų kažkada buvusioms tradicinėms sąjungininkėms - pvz. Gruzijai? Dėl rinkimų Pietų Osetijoje kažkodėl negirdėti „iniciatyvų“.“
Palestinos autonomijos prezidentas Mahmoudas Abbasas ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moonas (nuotr. SCANPIX)
*****
Nutarimo projektą „Dėl nepriklausomos Palestinos valstybės pripažinimo“ Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Egidijus Klumbys. Šį projektą taip pat teikia Seimo nariai Vidmantas Žiemelis, Kazimieras Uoka, Saulius Pečeliūnas, Vytenis Povilas Andriukaitis, Česlovas Juršėnas, Juozas Olekas, Jonas Šimėnas. Seimui siūloma remtis „visuotinai pripažįstama tautų apsisprendimo teise“ ir pripažinti nepriklausomą Palestinos valstybę, atsižvelgiant į „Palestinos žmonių norą gyventi nepriklausomoje valstybėje“.
Įdomu tai, kad kai kurie rezoliucijos autoriai 2008 metais priešinosi Kosovo nepriklausomybės pripažinimui. Tarp jų – „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai priklausantis Egidijus Klumbys ir dabartinės Krikščionkių frakcijos atstovas Vidmantas Žiemelis.
Taip pat skaitykite:
Seimui siūloma pripažinti nepriklausomą Palestinos valstybę
Palestinos pripažinimo Jungtinėse Tautose klausimas
Islandija ketina pripažinti Palestiną nepriklausoma valstybe
UNESCO palaikė Palestinos prašymą tapti organizacijos nare, Lietuva balsavo prieš
Palestina prašo pripažinti jos valstybingumą
