LR Seime priimant įstatymą dėl LR Užimtumo rėmimo įstatymo dalies straipsnių pakeitimo ir papildymo, kurie įsigaliojo nuo šių metų birželio 1 d., buvo pritarta ir Seimo nario Edmundo Pupinio pasiūlymui, kad pagal Viešųjų darbų programą būtų įdarbinami ne tik bedarbiai ir kiti asmenys, ieškantys nuolatinio darbo, bet atostogų metu šia programa galėtų pasinaudoti ir bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai bei studentai. Kreipėmės į Seimo narį Edmundą Pupinį, prašydami smulkiau pakomentuoti šią naujovę.
– Prasidėjo vasara, kai kurie moksleiviai ir studentai jau atostogauja, kitiems ta diena artėja. Kas pasikeitė jaunuolių įsidarbinimo procese?
– Atsižvelgiant į Užimtumo rėmimo įstatymą viešuosius darbus organizuoja teritorinės darbo biržos kartu su savivaldybėmis. Įstatyme taip pat yra nurodoma, kad viešieji darbai turi padėti palaikyti ir plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą. Viešųjų darbų sąrašą (programą), suderinusi su teritorine darbo birža, tvirtina savivaldybė. Todėl, manau, labai svarbu, kad savivaldybės į šį reikalą pažiūrėtų ne formaliai, o siekdamos sukurti kuo daugiau darbo vietų, kur galima būtų atlikti darbus pasinaudojant finansavimu ne tik iš savivaldybės biudžeto, bet ir iš valstybės. Manau, darbų ir vietų, kurios gali būti tvarkomos pasinaudojant įstatymu suteiktomis galimybėmis, tikrai yra daug. Žinoma, čia daug kas priklauso nuo savivaldybės, ar ji rūpinasi savo jaunimu, ar į jaunimo užimtumą laisvu nuo užsiėmimų mokyklose metu kreipia tinkamą dėmesį. Kadangi darbuotojų mažėja ne tik miestuose, bet ir kaimų seniūnijose, jaunimas gali būti ta potenciali darbo jėga, kuri galėtų pagelbėti ne tik prižiūrint esamą, bet ir plėtojant vadinamą socialinę infrastruktūrą, mūsų visų aplinką. Savaime suprantama, norint, kad tokiems darbams būtų sukurta plati veikimo erdvė, neužtenka tik geranoriškumo, bet reikalingi ir tam tikri finansiniai resursai ne tik sumokėti už darbus, bet skirti lėšų darbo priemonėms ir medžiagoms. Pirmiausiai, manau, reikia, kad savivaldybė padidintų lėšų, skirtų viešiesiems darbams finansuoti ir priemonėms įsigyti, kiekį ir praplėstų viešųjų darbų programas. Nepasinaudoti tikrai gera galimybe vasaros atostogų metu suteikti darbo vietų mūsų moksleivijai, o moksleivijai dirbti ir užsidirbti, manau, būtų neatleistina. Ir ankstesniais metais darbdaviai galėjo vasarą įdarbinti moksleivius, tačiau, kol nebuvo kompensuojamos tokios išlaidos, jie įdarbinti moksleivius neskubėdavo, nes moksleiviai ne visada turėdavo tokius darbo įgūdžius, kaip suaugę, o išlaidos atlyginimams negalėdavo per daug skirtis. Tačiau Seimui pritarus pasiūlymui vasaros atostogų metu darbdaviui įdarbinti moksleivius ir studentus pagal viešųjų darbų programą, atsiranda ir daug papildomų lengvatų.
– Kokios tos lengvatos priklauso darbdaviui ir moksleiviui-studentui?
– Pirmiausia, darbdaviui, įdarbinusiam pagal darbo sutartį viešiesiems darbams atlikti teritorinės darbo biržos siųstus asmenis, už kiekvieną įdarbintą asmenį mokamos įvairios kompensacijos, tai: darbo užmokesčio kompensacija už įdarbinto asmens faktiškai dirbtą laiką pagal tą mėnesį galiojantį Vyriausybės patvirtintą minimalų valandinį atlygį, draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų kompensacija, piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas (įskaičiuojant draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą). Šias kompensacijas darbdaviams moka teritorinė darbo birža (50 procentų) ir savivaldybė (50 procentų). Darbdavys moka likusią darbo užmokesčio dalį, nurodytą darbo sutartyje viešiesiems darbams atlikti, taip pat priedus, priemokas ir kitas išmokas. Be to, darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos siųstą asmenį viešiesiems darbams, savivaldybė iš dalies kompensuoja kitas su viešųjų darbų atlikimu susijusias išlaidas, kurių sąrašą ir jų kompensavimo tvarką nustato savivaldybė. Viešuosius darbus teritorinės darbo biržos nustatyta tvarka finansuoja iš Užimtumo fondo, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų lėšų, o savivaldybės – iš savo biudžeto, tiksliau, valstybės skirtų lėšų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti.
Dar viena šio įstatymo pakeitimo teigiama naujovė ta, kad teritorinė darbo birža viešuosius darbus dirbantiems asmenims taip pat kompensuoja kelionę iš gyvenamosios vietos į darbą tolimojo ar vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršruto transportu. Tokiu atveju, manau, kad ir kaime gyvenantys moksleiviai galėtų dirbti nebūtinai savo seniūnijos ar miestelio teritorijoje, o esant reikalui, ir atvažiuoti į rajono centrą, nes kelionės į darbo vietą ir atgal išlaidas, pagal mokėjimo mėnesį galiojančius važiavimo autobusu ar traukiniu tarifinius įkainius, privalo padengti teritorinė darbo birža. Taip pat darbo birža privalo finansuoti visas privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų, jeigu tai nustatyta darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančiuose teisės aktuose, išlaidas.
– Ar turite žinių, kaip jaunimas reaguoja į Seimo sprendimą dėl geresnės galimybės įsidarbinti?
– Viešųjų darbų finansavimo poreikis buvo sumažėjęs, nes buvo žymiai sumažėję bedarbių. Tačiau teko domėtis darbo biržoje: moksleivių susidomėjimas dirbti yra tikrai didelis ir jis nuolat auga, todėl manau, kad po Užimtumo rėmimo įstatymo pataisų, suteikiančių galimybę šia programa naudotis ir moksleivijai, lėšų šios programos finansavimui gali net pritrūkti. Todėl, kaip jau minėjau, reiktų, kad savivaldybės peržiūrėtų ir išplėstų viešųjų darbų programas ir esant būtinybei padidintų Viešųjų darbų programai skirtų lėšų finansavimą.
Seime vykstant Vyriausybės valandai klausiau socialinių reikalų ir darbo ministrės, ar pakaks tam lėšų. Ministrė užtikrino, kad finansavimas turėtų būti pakankamas, nes 50 proc. lėšų dengiama iš Užimtumo fondo. Šiems metams per darbo biržas viešiesiems darbams skirta 30 mln. Lt. Ministrė garantavo, kad atsiras pinigų ir savivaldybėse, nes jos yra suinteresuotos kooperuoti lėšas ir vykdyti viešuosius darbus savo teritorijose. Taip pat ministrė papildomai per Savivaldybių asociaciją žadėjo pasidomėti, ar savivaldybės pasiruošusios ir tinkamai įgyvendins šį Seimo priimtą įstatymą. Belieka tikėtis, kad taip ir bus. Privalome padaryti viską, kad maksimaliai būtų išnaudotos galimybės ir patenkinti moksleivių pageidavimai padirbėti ir užsidirbti vasaros atostogų metu. Tai, manau, būtų ir tam tikras realus indėlis į jaunimo nusikalstamumo, kuris dažniausiai atsiranda, kai laiko daug, o veiklai sąlygos nesudaromos, prevenciją.
Parengė A. V. Škiudaitė
