Į Lietuvą patekę pabėgėliai piktybiškai naudojasi mūsų šalies teisine sistema ir pirmai progai pasitaikius slapta bėga į Vakarus. Tik nedaug jų apsisprendžia likti čia, bet jų integracija į visuomenę ne visada būna sėkminga.
Prašymuose – absurdiški argumentai
„Prašau suteikti man priešlėktuvinę slėptuvę“, „Prašau suteikti man Lietuvoje politinį prieglobstį, nes tėvynėje mane gali užmušti ir suvalgyti politiniai kanibalai“, – tokius ir panašius argumentus dėsto iš Afganistano, Gruzijos, Indijos ir kitų šalių Lietuvos pasienyje nutverti užsieniečiai, siekiantys mūsų šalyje gauti laikiną prieglobstį.
Pasak Užsieniečių registracijos centro (URC) Pabradėje (Švenčionių r.) vadovo pulkininko Remigijaus Voliko, į šį centrą pirmiausia ir patenka trečiųjų šalių piliečiai, kuriuos Lietuvos pasienyje sulaikė pareigūnai. „Į Lietuvą jie žvelgia kaip į tiltą į Vakarus. Mūsų šalis jiems neįdomi“, – sakė jis.
2010–2012 m. apie 80 proc. URC apgyvendintų užsieniečių, piktnaudžiaudami Lietuvos teise, neliko gyventi mūsų šalyje, o jiems suteikus laikiną prieglobstį, netrukus savavališkai išvyko į Vakarus. 2010 m. net 79 proc. URC įnamių pasinaudojo Lietuva tik kaip tiltu. 2011 m. jų buvo 62 proc., pernai – net 80 proc.
Per penkiolika veiklos metų URC iš viso laikinai buvo apgyvendinta beveik 7 tūkst. užsieniečių. Tarp jų daugiausia buvo atvykėlių iš Rusijos (1 659), Afganistano (674), Gruzijos (666), Pakistano (481), Indijos (432), Baltarusijos (407), Bangladešo (353) ir Šri Lankos (322). Apie 3,8 tūkst. buvo deportuota atgal į tėvynę. Šiuo metu URC gyvena 37 užsieniečiai.
Baltarusijos piliečiai sąžiningiausi
Statistika rodo, kad 100 proc. nelegaliai į Lietuvą patekusių armėnų, gavę laikiną prieglobstį, vėliau išvyko į kitas ES šalis. Dalis jų buvo grąžinti Lietuvai, tačiau vėl mėgino pabėgti į Vakarus, dažniausiai į Vokietiją, Švediją ir Šveicariją.
Pagal galiojančią tvarką URC gyventojams kartkartėmis suteikiamos 24 valandos išeiti iš centro savais reikalais. „Būtent šį laiką prieglobstį gavę žmonės išnaudoja tam, kad rastų transportą ir per kitą kartą suteiktas 24 valandas išvyktų iš Lietuvos Vakarų Europos kryptimi. Kartą kolega iš Vokietijos manęs paklausė, kodėl pas juos – tas pats asmuo, kurį jie ketvirtą kartą grąžino Lietuvai“, – kuriozišką atvejį prisiminė plk. R.Volikas.
Lietuvos teise dažniausiai piktnaudžiauja Gruzijos, Libano, Šri Lankos, Nigerijos, Vietnamo piliečiai. „Pavyzdžiui, Gruzijos piliečių prašymų Lietuvoje padaugėjo nuo 2009 m., o daugiausia jų (305) sulaukėme 2012 m., – pasakojo Migracijos departamento atstovė Jolanta Verbuvienė. – Prieglobstis nebuvo suteiktas nė vienam jo prašiusiajam, o jų prašymai buvo pripažinti akivaizdžiai nepagrįstais.“ URC vadovas R.Volikas baltarusius laiko sąžiningais žmonėmis. Piktnaudžiaujančiųjų yra iki 10 proc., kiti 90 proc. siekia integruotis į Lietuvos visuomenę.
Kodėl mūsų šalis tapo savotišku tiltu, URC vadovas R.Volikas atsakymų toli neieško. „Lietuva nėra perkėlusi visos ES teisinės bazės, reglamentuojančios, kas yra prieglobsčio prašytojas, kaip atmesti nepriimtinus prašymus, todėl užsieniečiai tuo ir naudojasi. Jam pakanka tik parašyti prašymą ir jam pradedamos taikyti visos numatytos procedūros, nesvarbu, kokie absurdiški yra jo argumentai“, – teisines spragas vardijo plk. R.Volikas.
Pernai URC buvo apgyvendinta 680 asmenų. Atsižvelgiant į šalies gyventojų skaičių, Lietuva pagal pabėgėlių srautą priskirtina ES vidutiniokėms.
Lietuvoje lieka kas penktas
Per 2012 m. prieglobsčio prašė 627 asmenys, tačiau tik 13 jų (Baltarusijos, Afganistano, Irako, Eritrėjos, Ukrainos ir Uzbekistano piliečiams) buvo suteiktas pabėgėlio statusas. Maždaug penktadaliui prašytojų (111 asmenų) buvo pritaikyta papildoma apsauga. Prašymus suteikti prieglobstį Lietuvoje teikė įvairių etninių grupių atstovai, daugiausi tarp jų buvo gruzinų (41 proc.), čečėnų (10 proc.) ir afganų (7 proc.).
Gavę laikiną prieglobstį Lietuvoje, vėliau pabėgėliai apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje (Jonavos r.). Šiuo metu Rukloje gyvena apie 50 pabėgėlių. „Šiame centre pabėgėliai mokosi integruotis į visuomenę, mokosi lietuvių kalbos“, – pasakojo centro direktorius Vytautas Beišinas. Apie 40 proc. Pabėgėlių priėmimo centro gyventojų siekia integruotis į Lietuvos visuomenę, o apie 60 proc. jų toliau kuria planus, kaip patekti į Vakarus. „Pastarieji ieško ilgesnio pinigo, pašalpų“, – pasakojo V.Beišinas. Pabėgėlių priėmimo centrui išlaikyti kasmet skiriama apie 2 mln. Lt.
Norintieji įsitvirtina
Tie pabėgėliai, kurie iš tiesų siekia įsitvirtinti Lietuvoje, darbo ieško paprastai per Darbo biržą arba siekia įgyti kvalifikaciją Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centre. „Kas nori, tikrai randa vietą po saule. Pavyzdžiui, du afganai yra baigę suvirintojo kursus ir puikiai dirba statybų bendrovėje“, – sakė V.Beišinas.
Čečėnai ir afganai darbo paprastai ieško visuomeninio maitinimo įstaigose, neretai dirba laiškininkais. Kai kurių tautybių pabėgėliai Lietuvos miestuose jau kuria atskiras bendruomenes. Afganai koncentruojasi Kaune, čečėnai – Jonavoje, o baltarusiai labiausiai yra pamėgę Vilnių.
Tiesa, sostinėje pragyvenimas ir būsto nuoma yra brangesni, todėl pabėgėliams ten sunkiau įsitvirtinti. Pabėgėliai aiškina, kad Rukla yra per toli nuo didžiųjų miestų, kur verda visuomeninis gyvenimas. Nuvažiuoti iki jų dažnam neužtenka pinigų.
Kai kurie pabėgėliai aiškina patiriantys diskriminaciją. Pavyzdžiui, neįgaliam pabėgėliui dienai skiriama tik 8 Lt maistpinigių, o toks pats Lietuvos pilietis gauna 10 Lt. Vien todėl dažnas pabėgėlis drabužių ir avalynės neperka, o mėgina jų gauti iš „Caritas“ organizacijos arba Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos.
Projektams skiriama šimtai tūkstančių litų
Kai kurie pabėgėliai tikina, kad jiems trūksta bendravimo įgūdžių, todėl jie noriai dalyvauja įvairiuose projektuose, finansuojamuose iš Europos pabėgėlių fondo (EPF) arba šalies biudžeto. Taip Kauno verslininkų namai neseniai įgyvendino 1,5 metų trukusį pabėgėlių verslumo skatinimo projektą. Jam EPF skyrė apie 270 tūkst. Lt. Pirmas toks projektas įgyvendintas 2007 m.
„Projektais siekta, kad žmogus bent jau išsilaikytų, bet iš maždaug 30 asmenų grupės per pirmąjį projektą, kiek man žinoma, niekas neišvystė tikrai verto dėmesio verslo, o iš antrosios bangos (apie 40 žmonių) kol kas tik vienas ukrainietis planuoja kartu su vokiečiais pradėti verslą po maždaug 1–2 mėnesių“, – sakė Kauno verslininkų namų direktorius Donatas Žiogas.
Dauguma pabėgėlių svajojo atsidaryti savo kavines. Kai kurie iš jų tėvynėje turėjo savo verslą. „Bet, mano galva, jiems integruotis į visuomenę būtų lengviau ne per verslą, o per artimiausią aplinką – lietuvius, draugus, su kuriais jie artimiausiai bendrauja“, – sakė D.Žiogas. Anot jo, iš dalies turėtų keistis ir lietuvių požiūris į pabėgėlius, nesmerkiant jų, o gilinantis, kodėl jie pabėgo iš savo šalies.
Raudonojo Kryžiaus draugija pabėgėliams už 455 tūkst. Lt rengė ekskursijas, kompiuterinio raštingumo kursus, už 527 tūkst. Lt įsteigė Pabėgėlių integracijos centrą, o už 214 tūkst. Lt analizavo prieglobsčio teisinę bazę.
Pavojingų asmenų nepasitaikė
Kalbėdamas apie galimą teroristų asimiliavimą ES valstybių visuomenėse, URC vadovas plk. R.Volikas pabrėžė, kad mūsų šaliai reikia rūpintis pirmiausia tuo, kad pavojingi asmenys neapsigyventų Lietuvoje. Jo žodžiais, „reikia labiau rūpintis, kad teroristų į Lietuvą nepatektų“. Pulkininkas siūlė pernelyg nenusiraminti, esą Lietuva teroristams neįdomi. „Žinote, visada per vėlu tikrinti stabdžius, kai automobilis jau įsibėgėjęs. Saugikliai turi būti numatyti iki tol, kol teroristams tapsime įdomūs“, – įspėjo R.Volikas.
Ar kuriuos nors URC gyventojus pareigūnai įtarė radikaliu islamizmu, plk. R.Volikas neatskleidė. „Tokios informacijos neteikiame, o kalbant apie grėsmes, jei nieko neįvyko, vadinasi, tarnybos dirba gerai“, – pridūrė R.Volikas.
Pabėgėlių argumentus, kodėl jiems būtina likti Lietuvoje, tikrina Migracijos departamento ir saugumo tarnybų pareigūnai. „Pas mus grėsmę keliančių asmenų tikrai nebuvo, – sakė Ruklos pabėgėlių priėmimo centro vadovas V.Beišinas. – Bet apie kai kuriuos žmones pranešėme tam tikroms tarnyboms ir jos su tais žmonėmis dirbo.“ Anot jo, ypač akylai stebimi visi centre apsilankantys svečiai.
Turi pragyventi už maždaug 300 Lt
Prieglobstį gavusiems užsieniečiams iš valstybės biudžeto skiriama ir parama integracijai. „Pavyzdžiui, vienišam asmeniui maistui skiriama 245 Lt per mėnesį, o susituokusiam atvykėliui – 210 Lt. Tokia pat suma mokama ir už kiekvieną vaiką“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus specialistė Lina Charašauskaitė. Smulkioms išlaidoms kiekvienas pabėgėlis dar gauna 35 Lt pašalpą. Valstybė dar yra įsipareigojusi aprūpinti pabėgėlius būtiniausiais drabužiais, higienos reikmenimis, namų apyvokos daiktais. Visoms šioms reikmėms šiemet numatyta skirti iš viso 465 tūkst. Lt. Tokia pat suma buvo skirta ir pernai.
Minėta parama pabėgėliui, atsižvelgiant į jo statusą, teikiama nuo 1,5 metų iki 5 metų. Tiesa, pabėgėliai skundžiasi, kad šios paramos neužtenka. Vien todėl jie kreipiasi į Raudonojo Kryžiaus draugiją arba „Caritas“ organizaciją, norėdami gauti drabužių, prašydami sumokėti už brangius vaistus.
Trečiųjų šalių piliečiai, kuriuos pasienyje sulaiko mūsų pareigūnai, paprastai Lietuvą jie žvelgia kaip į tiltą į Vakarus.
Priklausomai nuo aplinkybių pabėgėliams Lietuvoje gali būti suteiktas prieglobstis net iki 5 metų, per kuriuos jie privalo integruotis į visuomenę.
Tarp visų amžiaus grupių pabėgėlių Lietuvoje prieglobstis prašytas ir daugiau kaip 60 vaikų, kurių amžius iki metų.
