Žurnalas „Reitingai“ pirmą kartą visus Lietuvos universitetus – tiek valstybinius, tiek privačius – vertino bendrai. Dėl to teko atsisakyti kai kurių vertinamųjų dėmenų, pavyzdžiui, kiek visų pakopų studentų gavo valstybės finansuojamas studijų vietas ir pan.
Tuo pat metu buvo įtraukti kai kurie nauji, stojantiesiems aktualūs parametrai. Pavyzdžiui, kiek rezultatyvios kiekvieno universiteto vykdomos studijos; kiek visų universiteto studentų gauna skatinamąsias stipendijas; kokia dalis kiekvienos pakopos studentų studijas baigia laiku; kiek sėkmingai susiklostė konkretaus universiteto absolventų karjera, praėjus 36 mėn. po studijų baigimo.
Iš viso universitetus vertinome net pagal 43 skirtingus kriterijus, kurie suskirstyti į penkis didelius kriterijų blokus.
Visi šie 43 parametrai sugrupuoti į penkias stambias kriterijų grupes:
- Mokslo, meno ar sporto veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui (35 taškai);
- Alumnų sukuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė (30 taškų);
- Studentai ir studijos (20 taškų);
- Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (10 taškų);
- Esamas ir ateities akademinis personalas (5 taškai).
Taigi iš viso universitetai maksimaliai galėjo surinkti po 100 taškų.
2026 m. GERIAUSI UNIVERSITETAI:
- Vilniaus universitetas surinko daugiausia – 63,69 taško
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 57,64 taško
- Kauno technologijos universitetas (KTU) –56,36 taško
- Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – 55,66 taško
- VILNIUS TECH universitetas – 49,72 taško
Pirmasis kriterijus – universiteto vykdoma mokslo, meno ar sporto veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui. Šiam kriterijui suteiktas 35 taškų iš 100-o svoris.
Šiame kriterijuje rėmėmės Lietuvos mokslo tarybos 2024 m. atlikto Mokslo ir meno sričių darbų formaliojo vertinimo rezultatais. Pagal pirmąjį parametrą daugiau nei pusę visų galimų surinkti taškų – 18,13 – surinko Vilniaus universitetas (VU). Nuo pastarojo nedaug atsiliko ir 15,49 taško surinko Kauno technologijos universitetas (KTU). Tarp trečią ir ketvirtą vietą užėmusių universitetų regimas vieno taško skirtumas: Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) surinko 11,66 taško, o Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – 10,59 taško.
Antrasis kriterijus, pagal kurį vertinti universitetai, - alumnų sukuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė. Už šį kriterijų universitetai galėjo surinkti po 30 taškų.
Pirmasis šio kriterijaus vertinamasis dėmuo – darbdavių apklausa. Šį kartą ją atliko patys žurnalo „Reitingai“ žurnalistai. Iš viso 2025 m. balandžio 22 d. – birželio 4 d. buvo apklausti net 2326 Lietuvos darbdaviai. 24 proc. apklaustųjų atstovauja įmonėms ir įstaigoms, kuriose dirba nuo 3 iki 50 darbuotojų, 29,8 proc. – įmonėms ir įstaigoms, kuriose dirba nuo 51 iki 100 darbuotojų, 29,7 proc. – turinčioms nuo 101 iki 300 darbuotojų, 9,5 proc. – įmonėms ir įstaigoms, kuriose dirba 300–500 žmonių, o 6,1 proc. apklaustųjų atstovauja įmonėms bei įstaigoms, kuriose dirba daugiau nei po 500 darbuotojų.
22,9 proc. apklaustųjų įmonės ir įstaigos veikia Vilniaus apskrityje, 15,8 proc. – Kauno apskrityje, 12,7 proc. – keliose apskrityse, 10,4 proc. – Klaipėdos apskrityje, 8,7 proc. – Panevėžio apskrityje, 7,9 proc. – Šiaulių apskrityje, 5,1 proc. – Telšių apskrityje, 5 proc. – Utenos apskrityje, 4,3 proc. – Alytaus apskrityje, 4,2 proc. – Marijampolės apskrityje ir 3 proc. – Tauragės apskrityje.
Darbdaviai vertino kiekvieno universiteto, kurių alumnai dirba jų įstaigose, įmonėse ar organizacijose, parengimo kokybę dešimties balų skalėje.
Ir nors nė vienas universitetas negavo aukščiausių įvertinimų: puikiai ar labai gerai, vis dėlto dauguma darbdavių sako, kad Lietuvos universitetų alumnų parengimo kokybė yra gera arba patenkinama.
Aukščiausią įvertinimą iš darbdavių gavo VU. Jo absolventų parengimui darbdaviai parašė 8,31 balo dešimtbalėje sistemoje. Toliau – KTU, kurio alumnų parengimą darbdaviai įvertino 8,06 balo. Trečia pozicija dalijasi bene keturi specializuoti universitetai: ISM vadybos ir ekonomikos universiteto alumnų parengimui darbdaviai parašė 7,96 balo, LSMU – 7,93 balo, VDU – 7,9 balo, o VILNIUS TECH universiteto – 7,78 balo.
Daugiau nei septynetą darbdaviai rašė ir menų akademijoms, taip pat mažesniems specializuotiems universitetams. Tiesa, apie kai kuriuos privačius universitetus darbdaviai arba turi mažiau informacijos, arba skyrė kuklesnius įvertinimus.
Vertinant Užimtumo tarnybos duomenis kiek praėjusių metų laidos absolventų nerado darbo, palyginti su visais tais pačiais metais baigusiais tos aukštosios mokyklos alumnais, santykis panašus daugelyje universitetų. Iš esmės jaunuoliai, baigę universitetus, nebeturi bėdų įsidarbinti. Ši problema, ko gero, jau praeityje.
Na, o vertinant pirmos pakopos ir vientisųjų studijų alumnų vidutinius atlyginimus, praėjus 18-ai mėnesių po studijų baigimo, labiausiai išsiskyrė LSMU, kurio pirmosios pakopos absolventų atlyginimo vidurkis siekia net 3500 eurų, o VU – 3177 EUR.
Didžiausius vidutinius atlyginimus po 18-os mėnesių nuo antrosios pakopos, rezidentūros ir profesinių studijų baigimo pelno vėlgi LSMU lumnai – 5285 EUR, ISM – 4976 EUR ir VU – 4712 EUR.
Didžiausius vidutinius atlyginimus, praėjus 18-ai mėn., po trečiosios pakopos studijų baigimo pelnė vėlgi LSMU alumnai – 6401 EUR, taip pat VILNIUS TECH universiteto – 4957 EUR.
Šiame kriterijuje taip pat vertinta ir kiek sėkmingai susiklostė konkretaus universiteto absolventų karjera, praėjus 36 mėn. po studijų baigimo. Paaiškėjo, kad sėkmingiausia karjera išsiskiria specializuotų mažesnių aukštųjų mokyklų alumnai: daugiau nei pusės arba net 56,1 proc. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) alumnų karjera praėjus trejiems metams nuo studijų baigimo susiklostė itin sėkmingai; 40 proc. Vilniaus dailės akademijos (VDA) absolventų karjera taip pat klostosi itin sėkmingai, 37,8 proc. Lietuvos sporto universiteto alumnų karjera vėlgi susiklostė itin sėkmingai. Kituose universitetuose šie nuošimčiai jau mažesni.
Na ir apibendrinus visus antrojo parametro rodiklius, daugiausia taškų – net 27,48 iš galimų 30-ies, surinko LSMU, antra-trečia vieta dalijasi ISM su 25,24 taško ir VU – 25,23 taško.
Už trečiąjį parametrų bloką – studentai ir studijos - universitetai galėjo surinkti maksimaliai po 20 taškų.
Šiuo atveju vertinta kokie jaunuoliai įstojo į universitetus 2025 metais (tai yra, kaip jie išlaikė valstybinius brandos egzaminus), kiek jaunuolių universitetuose studijas baigė laiku, kuriuose universitetuose fiksuotas didžiausias studentų nubyrėjimas, kuriuose universitetuose didžiausias nuošimtis studentų gavo skatinamąsias stipendijas, taip pat ir tai, kurie universitetai išsiskiria didžiausiu studijų rezultatyvumu.
Suskaičiavus visus šio kriterijaus dėmenų taškus, paaiškėjo, kad daugiausia – 15,65 taško surinko VU ir 15,62 taško – LSMU.
Ketvirtasis parametrų blokas – tai konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje. Už jį universitetai galėjo surinkti po 10 taškų. Ir nors šio parametro lyderiai – LMTA, surinkę 4,22 taško ir ISM, surinkęs 3,37 taško, iš tiesų, pastaraisiais metais, vis labiau stingant vietos studentų, o ir kaip akcentuoja švietimo ir mokslo viceministrė dr. Regina Valutytė, tarptautiniams ekspertams akcentuojant tarptautiškumą, dauguma universitetų ženkliai pagerino tiek studentų ir akademinių darbuotojų mainų bei nuolat studijuojančių ir dirbančių kitų šalių studentų ir dėstytojų rodiklius.
Paskutinysis, penktasis parametras – tai esamas bei ateities akademinis personalas, už kurį universitetai galėjo surinkti 5 taškus. Daugiausia – 3,31 taško už šį kriterijų surinko VDU, o antras liko VU – su 2,91 taško.
Na ir susumavus visus penkis kriterijų blokus, lyderis lieka nepakitęs – VU su 63,69 taško.
Antruoju ketvirtus metus iš eilės išliko specializuotas LSMU, surinkęs 57,64 taško. Trečioje pozicijoje įsitaisęs KTU, su 56,36 taško, ketvirtas – VDU, su 55,66 taško, o penktas – VILNIUS TECH universitetas, su 49,72 taško.
Privatus ISM universitetas (buvęs pirmu, kuomet atskirai vertindavome privačius ir valstybinius universitetus), šį kartą surinkęs 46,58 taško bendrame universitetų sąraše nukrito į šeštą vietą. Nuo pastarojo vos keliom dešimtosiom atsilieka LMTA, surinkusi 46,34 taško.
Paskutinis, penlioliktas, liko BUF. Beje, jam iš visų universitetų daugiausia pastabų taip pat turėjo ir SKVC samdyti studijų kokybės vertintojai iš Lietuvos ir užsienio.
2026 m. KOLEGINIŲ STUDIJŲ REITINGAS
Žurnalas „Reitingai“ instituciniame aukštųjų mokyklų, vykdančių kolegines studijas, reitinge pirmą kartą visas jas – tiek valstybines, tiek privačias – vertino bendrai. Dėl to teko atsisakyti kai kurių vertinamųjų kriterijų ir rodiklių, pavyzdžiui, kiek visų studentų gavo valstybės finansuojamas studijų vietas ir pan.
Tačiau tuo pat metu buvo įtraukta kai kurių naujų, stojantiesiems aktualių, parametrų. Pavyzdžiui, kiek rezultatyvios koleginės studijos; kiek visų studentų gauna skatinamąsias stipendijas; kokia dalis studentų studijas baigia laiku; kiek sėkmingai susiklostė konkrečios kolegijos absolventų karjera praėjus 36 mėn. po studijų baigimo.
Iš viso kolegijas vertinome net pagal 33 skirtingus kriterijus, kurie suskirstyti į penkis didelius kriterijų blokus.
Visi šie 33 parametrai sugrupuoti į penkias stambias kriterijų grupes:
- Alumnų sukuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė (30 taškų);
- Mokslo, meno ar sporto veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui (30 taškų);
- Studentai ir studijos (25 taškai);
- Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (10 taškų);
- Kolegijos esamas bei ateities akademinis personalas (5 taškai).
Taigi iš viso kolegijos maksimaliai galėjo surinkti po 100 taškų.
GERIAUSIOS KOLEGIJOS:
- Vilniaus kolegija – 64,12 taško
- Kauno kolegija – 56,82 taško
- Lietuvos inžinerijos kolegija – 55,04 taško
- Klaipėdos valstybinė kolegija – 53,98 taško.
- Panevėžio kolegija – 48,72 taško.
Pirmas kriterijų blokas – tai tai kolegijų alumnų sukuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė. Už šį kriterijų kolegines studijas vykdančios aukštosios mokyklos galėjo surinkti maksimaliai po 30 taškų iš 100.
Pirmasis vertinamasis dėmuo – tai darbdavių apklausa. Ją šįkart atliko patys žurnalo „Reitingai“ žurnalistai. Iš viso 2025 m. balandžio 22 d. – birželio 4 d. buvo apklausti net 2326 Lietuvos darbdaviai. Jie vertino kiekvienos kolegijos, kurių alumnai dirba jų įstaigose, įmonėse ar organizacijose, parengimo kokybę dešimties balų skalėje.
Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma darbdavių sako, kad Lietuvos kolegijų parengimo kokybė yra gana gera, o kai kurių – patenkinama. Aukščiausią įvertinimą – 7,6 balo dešimtbalėje sistemoje – iš darbdavių gavo Vilniaus kolegija (VIKO) ir Kauno kolegija (KAUKO). Toliau eina Klaipėdos valstybinė (KVK) ir Šiaulių valstybinė kolegijos (SVAKO), kurių absolventų parengimą darbdaviai įvertino 7,3 balo. Trečia pozicija atiteko Lietuvos inžinerijos kolegijai (LIK), kurios alumnų parengimui darbdaviai parašė 7,1 balo.
Kitų kolegijų absolventų parengimui apklausti darbdaviai rašė nuo 6,2 iki 6,9 balo. Žemesnių įvertinimų negavo niekas.
Vertinant profesinio bakalauro pakopos absolventų vidutinius atlyginimus, praėjus 18-ai mėnesių po studijų baigimo, labiausiai išsiskyrė VIKO, kurio absolventų atlyginimų vidurkis siekia 2661 eurą ir LIK – 2593 eurus.
Šioje kriterijų grupėje taip pat vertinta ir kiek sėkmingai susiklostė konkrečios kolegijos absolventų karjera praėjus 36 mėn. po studijų baigimo. Ir štai pagal šį parametrą sėkmingiausia karjera išsiskiria specializuotų mažesniųjų kolegijų alumnai: net 39,7 proc. Vilniaus dizaino kolegijos absolventų karjera praėjus trejiems metams nuo studijų baigimo, susiklostė itin sėkmingai; Vilniaus kolegijoje tokių alumnų – 16,4 proc.; Lietuvos inžinerijos kolegijoje – 16,3 proc.
Viso pirmojo kriterijų bloko lyderės yra VIKO, surinkusi 28,44 taško iš galimų 30-ies ir LIK, surinkusi 27,43 taško.
Antras kriterijų blokas – tai kolegijų vykdoma mokslo ir meno veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui. Šiam kriterijui taip pat suteiktas 30 taškų svoris. Šiuo atveju remtasi Lietuvos mokslo tarybos (LMT) 2024 m. atlikto Kolegijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos formaliojo vertinimo rezultatais. Tiesa, kadangi kolegijų mokslo veikla šiais pjūviais buvo vertinta bene pirmą kartą, įtraukėme ir kolegijų pateiktus, bet LMT neįskaitytus rezultatus.
Pagal visą šį parametrą apie pusę visų galimų surinkti taškų – 14 – surinko Vilniaus kolegija.
Trečiame kriterijų bloke – studentai ir studijos – kolegijos galėjo surinkti maksimaliai po 25 taškus. Šioje plotmėje solidžiausiai atrodo VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademija, surinkusi 20,94 taško. Mat šioje, dar prieš pora metų savarankiška buvusioje kolegijoje, nūnai tapusioje universiteto padaliniu, visi praėjusių metų studentai studijas baigė laiku, o nutraukusių profesinio bakalauro studijas tebuvo 1,2 proc. Na, o LJA studijų rezultatyvumas siekia net 98,4 proc.
Kita vertus, pagal kai kuriuos kitus šio kriterijų bloko kriterijus išsiskiria ir kitos aukštosios mokyklos. Štai, daugiausia gabiausių abiturientų pernai priėmė KAUKO – 21,1 proc. bei VIKO – 20,8 proc.
O daugiausia studentų gavusių skatinamąsias stipendijas yra LIK – net 18,5 proc.
Ketvirtas parametrų blokas – tai kolegijų konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje. Už jį kolegijos galėjo surinkti po 10 taškų. Čia stipriausiai atrodo Panevėžio kolegija, surinkusi 5,78 taško ir Klaipėdos valstybinė kolegija, surinkusi 5,11 taško. Ir nors kitų kolegijų tarptautiškumo rodikliai vis gerėja, labiausiai tarptautiškumo proveržis matomas regioninėse kolegijose.
Na ir penktasis parametrų blokas – tai esamas bei ateities akademinis personalas, už kurį kolegijos galėjo surinkti po 5 taškus. Šiuo atveju daugiausia – 3,77 taško surinko Šv. Ignaco Lojolos kolegija, o antrą vietą užėmė VIKO su 3,01 taško.
Galiausiai, susumavus visus penkis kriterijų blokus, paaiškėjo, kad Vilniaus kolegija surinko 64,12 taško iš 100 galimų. Antrąją vietą užėmusi Kauno kolegija pelnė 56,82 taško. Trečiąją vietą užėmusi Lietuvos inžinerijos kolegija surinko 55,04 taško. Toliau seka Klaipėdos valstybinė kolegija, su 53,98 taško ir Panevėžio kolegija, su 48,72 taškais.
Galinčių studijuotų nemokamai dalis mažėja
2020 m. beveik 75 proc. visų pirmakursių įstojo į valstybės finansuojamas studijų vietas, o 2025 m. tokių pirmakursių tebuvo 60 proc.
Tik du penktadaliai jaunuolių įstoja į savo svajonių profesiją
2025-aisiais tik 41,9 proc. visų dalyvavusiųjų priėmime į aukštąsias mokyklas įstojo pagal pirmą savo pageidavimą.
Profesinių mokyklų vertinimas
Profesinis mokymas Lietuvoje išgyvena reikšmingą virsmą - ilgą laiką buvęs planu C, G ar net Ž, pastaruoju metu vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu. Ir toks pasirinkimas nėra atsitiktinis, o sąmoningai ir strategiškai apgalvotas.
Profesinės kokyklos šį kartą žurnale „Reitingai“ vertintos pagal 7 skirtingus kriterijus. Įdomu tai, kad pagal daugelį pjūvių pirmuose penketukuose atsiduria Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras, Klaipėdos turizmo mokykla, Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centras, Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centras, Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centras, Alytaus profesinio rengimo centras ir kitos profesinės mokyklos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
