Rinkimų kampanijos metu Prezidentė deklaravo ryžtą kovoti su oligarchais, akcentavo, jog gins pažeidžiamų socialinių grupių interesus, lengvins smulkiojo ir vidutiniojo verslo mokesčių naštą ir sudarys jam palankesnę aplinką, reikalaus ištaisyti naktinių Seimo posėdžių padarytas klaidas, panaikins monopolijas, įves nekilnojamojo turto mokestį ir kt. Visiems šiems žingsniams reikėtų tik pritarti. Galima nebent abejoti dėl Prezidentės požiūrio į progresinius mokesčius.
Tačiau pažadai liks neištesėti, jeigu nebus atstatytas teisingumas paskirstant pridedamąją vertę, pašalinta nelygybė apmokestinant pajamas, padidintos biudžeto ir socialinių fondų pajamos, apribotas oligarchų viešpatavimas.
Investuotas kapitalas į gamybos ar paslaugų įmones vienas kaip toks be žmonių darbo nesukuria pridėtinės vertės, išskyrus atvejį – kai įmonė parduodama brangesne negu įsigijimo kaina. Tačiau sukurtą pridedamąją vertę paskirsto tarp savęs ir darbuotojų kapitalo savininkai, kurie sudaro tik 2 procentus versle dalyvaujančių asmenų. Pavyzdžiui, 2007 metais 56,5 procento, arba 29,2 milijardus litų sukurtos pridėtinės (pelnas ir amortizaciniai atskaitymai) pasiliko sau kapitalo savininkai ir tik 43,5 procento, arba 22,4 milijardus litų paskyrė samdomiesiems darbuotojams darbo užmokesčio ir įmokų jų socialiniam draudimui ir Privalomam sveikatos draudimui formomis. Prezidentė turės pašalinti šį akivaizdų pridėtinės vertės paskirstymo neteisingumą, kurio nesprendė nei viena buvusi valdžia.
Prezidentė taip pat turės pašalinti nelygybę apmokestinant kapitalo ir darbo pajamas. Nors nuo šių metų pradžios pelnas apmokestinamas 20 procentų tarifu, tačiau dėl suteiktų lengvatų jo bus sumokama gerokai mažiau. Tuo tarpu darbo pajamas gaunantys asmenys turi mokėti 21 procentą pajamų ir sveikatos draudimo mokesčius, 19 procentų pridėtinės vertės mokestį ir didžiąją dalį akcizų. Gyventojų sumokėti mokesčiai pasiekė labai aukštą lygį – jie sudaro daugiau kaip 90 procento biudžeto mokestinių pajamų.
Teks spręsti ir pagrindinę problemą - padidinti nacionalinio biudžeto pajamas, nes nuo to priklausys švietimo, sveikatos, mokslo ir kitų valstybės išlaikomų įstaigų finansavimas. Gyventi ateities kartų sąskaita – skolinantis kaip dabar daroma, yra amoralu ir smerktina.
Kaip pirmiau minėta, stambaus kapitalo savininkai nėra vargšai, kasmet praturtėja dešimtimis milijardų litų. Nors juos atstovaujanti Pramonininkų konfederacija ir Laisvosios rinkos institutas nuolat kartoja, kad per dideli mokesčiai, tačiau taip nėra. Eurostato duomenimis Lietuvoje gerokai mažiau apmokestinamos kapitalo pajamos palyginus su ES vidurkiu, kai darbo pajamos apmokestinamos maždaug tokiu pat lygiu. Dėl to mokesčių našta (mokesčių santykis su BVP) Lietuvoje yra 29,7 procentai, kai Europos Sąjungos vidurkis – 39,9 procentai (yra valstybių, kuriose santykis 50 ir didesnis). Jeigu kapitalo pajamos būtų apmokestinamos tokiu pat lygiu kaip ES vidurkis, šių metų pirminį biudžetą galima būtų įvykdyti ir gerokai sumažėjus bendrajam vidaus produktui.
Prezidentė bus priversta įvesti progresinius mokesčius kapitalo (pelno) ir darbo pajamoms, nes tai nepadariusi negalės įvykdyti pažado – sumažinti mokesčius mažoms ir vidutinėms įmonėms ir individualią veiklą vykdantiems asmenims ir padidinti biudžeto pajamas. Taip pat priversti legalizuotis „šešėlinę“ ekonomiką ir atsisakyti mokesčiais šelpti turtingesnes valstybes.
Ar ne paradoksas, kad kai kuriems oligarchams Lietuva tapo per maža valstybė investicijoms. „NDX energijos“ vadovas I. Staškevičius nesenai pareiškė, kad domisi investiciniais projektais (vėjo jėgainių parkais) užsienyje, o VP grupė planuoja plėsti veiklą kitose valstybėse, nes Lietuvos rinka per maža. Taigi ar verta kviestis užsienio investuotojus, kai vietiniai investitoriai negali(?) investuoti Lietuvoje sukauptų milijardų ir milijonų.
Prezidentei neduos ramybės ir dar viena opi problema – tai kaip padidinti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondų pajamas, nuo kurių priklauso beveik vieno milijono pensininkų gyvenimas ir visų žmonių sveikatos apsauga. Čia teks imtis taip pat esminių pertvarkymų. Dabartinė šių fondų pajamų formavimo sistema yra neefektinga ir prieštarauja ekonomikos dėsniams.
Negalima smerkti darbdavių, kai jie siekia mažinti išlaidas darbo jėgai samdyti (darbo užmokestį). Ir tai daro keldami darbo našumą.Taigi mažėja ir atskaitymai į šiuos fondus. Tačiau, pakėlus darbo našumą, darbuotojai sukuria ne mažiau, o daugiau ir pridėtosios vertės. Taigi nesumažėja finansiniai ištekliai įmokoms į fondus mokėti.
Tarptautinių žodžių žodyne graikų žodis „oligarchija“ išaiškintas kaip nedidelės vergvaldžių, kapitalistų - turtuolių grupės politinis ir ekonominis viešpatavimas. Jų įtaka Lietuvos valdžiai pasireiškė anksti ir ypač akivaizdžiai, kai G. Vagnoriaus vyriausybė buvo priversta įsipareigoti neperžiūrėti privatizacijos sandorių (Vyriausybės ir Pramonininkų konfederacijos memorandumas). Matyt, daug kam svilo padai.
Televizijos stotis TV3 savaitinėje panoramoje (V.31) oligarchų kategorijai priskyrė asmenis, kurie turi sukaupę turto už 2-3 milijardus litų. Šie asmenys nepaveldėjo stambaus turto, nelaimėjo didelės sumos loterijoje, bet buvo pagimdyti ir išauginti Lietuvoje per pastaruosius metus. Nemažai jų įsigijo valstybines įmones čekinės privatizacijos metu būdami jų vadovais, o kai kurie – čekius nusipirko valdomų įmonių lėšomis. Kiti pradinį kapitalą sukaupė kooperatyvų klestėjimo laikais. Tretieji su bankų pagalbą, užstatydami dar neįsigytas įmones. Mažai yra tokių asmenų, kurie pradėję nuo nulio ir dirbdami sąžiningai per šį laiką būtų sukaupę milijardinį turtą.
Valstybė iš čekinės privatizacijos sandorių negavo jokios naudos, o prarado daug turto, sukurto dabartinių pensininkų. Taigi stambaus kapitalo savininkams tenka ir moralinė pareiga mokesčiais ir įmokomis daugiau remti valstybę. Ar pavyks Prezidentei sumažinti oligarchų įtaką ir apkarpyti jų sparnus parodys laikas.
Neišsprendus šių esminių klausimų, nepagerės gyvenimas šalyje, neatsiras vidurinioji žmonių klasė, nesustiprės smulkus ir vidutinis verslas, o Prezidentės pažadai liks tik pažadais. Ir toliau stambaus kapitalo savininkai sparčiai lobs kitų sąskaita, o nemažai gyventojų vos galą su galu sudurs.
Finansų analitikas Petras Navikas
