petras navikas

Pastaruoju metu diskutuojama kaip gelbėti Sodrą, nors atsakymas aiškus – reikia padidinti pajamas ir sumažinti išlaidas. Apmaudu, kad Valdžia temato vieną kelią. Sumažino senatvės pensijas, išmokas privatiems pensijų fondams, bei kai kurias kitas išlaidas. Bet neieško būdų, kaip padidinti pajamas.  Manoma, kad jos padidės atsigaunant ekonomikai. Tai klaidinga nuomonė. Ne paslaptis, kad verslininkai siekia sumažinti išlaidas darbuotojams samdyti.

Lietuvoje dauguma žmonių vis sunkiau suduria galą su galu  ir gerokai padidėjo atskirtis tarp turtingųjų ir skurstančių piliečių. Net 21 proc. gyventojų gyvena santykiniame skurde. 18 proc. darbingo amžiaus žmonių neturi darbo. Šimtai tūkstančių darbingo amžiaus asmenų emigravo iš Lietuvos. Nyksta buvusi ir taip maža vidurinioji gyventojų klasė.  Atskirtis tarp turtingųjų  ir vargšų yra didžiausia Europos Sąjungoje.

Bankai ir užsienio finansinių institucijų padaliniai Lietuvoje verkia didelėmis it pupos ašaromis - girdi, vargšai, pernai mūsų šalyje prarado net beveik tris milijardus litų. Suprask, prasidėjus finansinei krizei skurdo visa šalis, o kartu su ja be kelnių liko ir patys bankininkai. Tačiau jų virkavimas “Respublikos” kalbintiems finansų analitikams atrodo, švelniai tariant, juokingas.

Daugumai žmonių kelia nerimą klausimai: ar iš tiesų Lietuvos ekonomika yra tokia silpna, kad negali užtikrinti visiems žmonėms normalaus gyvenimo, ir kodėl nedidelė žmonių grupė gyvena pertekliuje, o kiti – vos suduria galą su galu? Ar iš tiesų ekonomika silpna ir esame neturtingi? Kiekvienas versle išleistas litas 2007 - aisiais davė 27 centus grynųjų pajamų.

Valdžia vėl prakalbo apie PVM  ir įmokos Sodrai didinimą, bazinės algos ir pensijų sumažinimą. Taigi subalansuoti valstybės pajamas ir išlaidas siekiama žmonių gyvenančių iš darbo pajamų ir pensijų sąskaita. Tuo tarpu, kapitalo savininkų pajamos neliečiamos.

Rinkimų kampanijos metu  Prezidentė deklaravo ryžtą kovoti su oligarchais, akcentavo, jog gins pažeidžiamų socialinių grupių interesus, lengvins smulkiojo ir vidutiniojo verslo mokesčių naštą ir sudarys jam palankesnę aplinką, reikalaus ištaisyti naktinių Seimo posėdžių padarytas klaidas, panaikins monopolijas, įves nekilnojamojo turto mokestį ir kt. Visiems šiems žingsniams reikėtų tik pritarti. Galima nebent abejoti dėl Prezidentės požiūrio į progresinius mokesčius.

Per šių metų du mėnesius nacionalinis biudžetas ir „Sodra“ negavo 400 milijonų litų pajamų. Nematyti pragiedrulių ir sekančiais mėnesiais. Aiškinama, kad dėl to kalta pasaulinė finansų krizė, kuri smukdo ekonomiką. Gąsdinami žmonės dar blogesne perspektyva. Apie vidines priežastis stengiamasi nutylėti (o gal ir nežinomos), nors jų yra pakankamai daug.  Nepripažįstamos mokesčių reformos klaidos, kurios iš esmės nulėmė šių metų biudžeto nevykdymą.

Suprantama, jog buvo būtina rengtis neišvengiamam ekonomikos nuosmukiui, biudžeto problemoms išspręsti. Bet ne tokiomis drastiškomis priemonėmis, kurios numatytos valdančiosios koalicijos krizės įveikimo plane, ypač mokesčių srityje. Padidintas pridėtinės vertės mokestis, pelno mokestis ir akcizai, įvestas privalomas sveikatos draudimas.

Paskelbti  preliminarūs 2008 metų valstybės ekonomikos rezultatai. Bendrasis vidaus produktas padidėjo 3,2 procentais, nacionalinis biudžetas gavo 23,6  milijardus pajamų. Praėjusių metų ketvirtajame ketvirtyje BVP sumažėjo 1,5  procento. Vadinasi, sustojo augti ekonomika, gyventojų gerovės pagrindas ir galimybės didėti biudžeto pajamoms. Tai rimtas signalas.