Paskelbti preliminarūs 2008 metų valstybės ekonomikos rezultatai. Bendrasis vidaus produktas padidėjo 3,2 procentais, nacionalinis biudžetas gavo 23,6 milijardus pajamų. Praėjusių metų ketvirtajame ketvirtyje BVP sumažėjo 1,5 procento. Vadinasi, sustojo augti ekonomika, gyventojų gerovės pagrindas ir galimybės didėti biudžeto pajamoms. Tai rimtas signalas. Ir Valdžią reikia pagirti, kad ėmėsi veiksmų ekonomikos nuosmukiui sustabdyti ir finansams subalansuoti tik gal per skambiai įvardinusi krizės vardu ir išgąsdinusi žmones.
Gerai prisimenu 1994 metų rudenį ir 1995 metų pavasarį, kai Valstybė buvo atsidūrusi dar blogesnėje padėtyje. Tuo metu dirbau finansų viceministru – mokesčių inspekcijos viršininku. Ekonomika merdėjo, biudžetas nevykdomas, laiku nemokamas darbo užmokestis biudžeto išlaikomoms įstaigoms. Valstybė neturėjo kitų pajamų šaltinių išskyrus mokesčius. Valstybės turtas buvo parduodamas ne už pinigus, o investicinius čekius. Pasiskolinti pinigų taip pat buvo sunku, nes gyventojai jų turėjo nedaug, o užsienio kreditoriai dar nepasitikėjo Lietuvos valstybe. Reikėjo skubiai imtis veiksmų biudžeto pajamoms padidinti. Šeštoji vyriausybė pradėjo ne nuo mokesčių didinimo, o pirmiausia ėmėsi tramdyti „šešėlinę“ ekonomiką. Turbūt dar daug kas prisimena, kiek triukšmo žiniasklaidoje buvo sukelta dėl to, kad buvo įpareigota „Mažeikių naftos“ gamykla neparduoti benzinu prekiaujančioms firmoms, kurių daug iš jų buvo fiktyvios, kuro be akcizo mokesčio. Nedelsiant įvedė banderoles alkoholiniams gėrimams ir cigaretėms, patentus amatininkams ir smulkiems verslininkams ir t. t.
Todėl visiškai suprantamos dabartinės valdžios pastangos ekonomikos nuosmukiui sustabdyti, biudžetui subalansuoti. Tik kelia abejonių praktikiniai jos veiksmai, ypač po K. Glavecko monologo per LTV apie nepagrįstai dideles benzino kainas ir jo, kaip valdžios atstovo, sugebėjimais sutramdyti lupikautojus. Bet ne dėl to rašau šias eilutes.
Mane stebina ekonomikos gaivinimo ir ypač mokesčių žinovų, tiesiog orakulų ir kritikų gausa. Visi tik siekia kuo skaudžiau įgelti valdžiai, sukritikuoti jos veiksmus ir sureikšminti save. Tačiau manau, kad daugelis iš jų atsidūrę valdžioje (pvz. K.G.) elgtųsi kitaip.
Sakoma, kad valdžia Dievo duota. Išsirinkome patys, todėl gerbkime ir padėkime jai. O pagalba galima suteikti tik konstruktyviai bendraujant su ja, išsiaiškinant jos tikslus ir argumentus, kuriais ji priėmė vieną ar kitą sprendimą ir tik tuomet geranoriškai pasiūlyti kitokius problemų sprendimo būdus juos pagrindžiant. Suprantama, Valdžia taip pat neturėtų, neišklausiusi specialistų nuomonių ir argumentų, priimti skubotų sprendimų. Pavyzdžiui, man norėtųsi, kad Valdžia paaiškintų šiuos klausimus:
a) Kodėl 2009 metų nacionalinio biudžeto pajamos, be Europos Sąjungos paramos lėšų, užplanuotos 20 milijardų litų, arba 15 proc. mažesnės negu gauta jų 2008 metais, kai prognozuojama, kad BVP šiais metais sumažės 4,8 proc. ir padidinti mokesčiai?
b) Kodėl įvesta pelno mokesčio lengvata, tai yra neapmokestinamas pelnas, kuris panaudotas gamybai plėsti, technologijoms tobulinti, darbo našumui didinti (darbo vietoms mažinti), bet ne papildomoms darbo vietoms sukurti?
c) Kodėl ši pelno mokesčio lengvata, t.y. valstybei nesumokėta pelno mokesčio suma dovanojama kapitalo (įmonių) savininkams, o nenustatyta šios sumos grąžinti, kaip Vyriausybės programoje numatyta pradedantiems smulkųjį verslą asmenims arba neįteisinta kaip valstybės dalis įmonių kapitale?
d) Kodėl neįvesta Vyriausybes programoje numatyta mokestinių kreditų sistema pirmą kartą smulkųjį šeimos verslą pradedantiems asmenims? Kodėl Vyriausybės programoje numatyta jiems ne dovanoti pelno mokestį kaip stambiesiems verslininkams, o, nesumokėtą per pirmuosius tris metus pelno mokestį, sumokėti per sekančius penkerius metus?
e) Kodėl įmonių, kurių pajamos neviršija 500 tūkstančių litų per metus, netaikoma pelno mokesčio lengvata - neapmokestinama 25000 litų pelno dalis, kaip nustatyta įmonėms, kurių pajamos iki 1 milijono litų?
f) Kodėl pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas nuo kito mokesčio (akcizo), kuris įskaitytas į produkto kainą? Juk didinant akcizą didėja ir pridėtinės vertės mokestis.
g) Kodėl neįvesti progresiniai mokesčiai darbo ir kapitalo pajamoms? Juk tai leistų iš esmės sumažinti mokesčius mažas pajamas ir nedidelį pelną gaunantiems asmenims, atsisakyti neapmokestinamos pajamų dalies taikymo ir gerokai palengvinti šių mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą.
h) Ar pertvarkant gyventojų pajamų mokestį (sumažinant tarifą nuo 24 iki 15 proc. ir įvedant 6 procento sveikatos draudimo mokestį vietoj 30 (7,2) proc. surinkto gyventojų pajamų mokesčio centralizuoto pervedimo Ligonių kasai; padidinat neapmokestinamą darbo pajamų dalį nuo 320 iki 470 litų, bet ją taikant atsižvelgus i gautas kitas pajamas) buvo numatytos pasekmės, nauda valstybei ir žmonėms, ar buvo apskaičiuotos žmonių, mokesčių inspekcijų, teismų papildomo darbo sanaudos? Juk dabar dauguma darbo pajamas gaunančių gyventojų metams pasibaigus turės deklaruoti pajamas, nes metų pradžioje jie negali apskaičiuoti kiek gaus palūkanų už laikomus pinigus bankuose, pensijos ir kitų pajamų per metus. O dirbantys pensininkai ir daug dirbančių ne pensininkų neteks teisės pasinaudoti neapmokestinama pajamų dalimi ir turės primokėti pajamų mokestį. Aišku, kad daug žmonių ne iš blogos valios nedeklaruos pajamų, mokesčių inspekcijos pradės išieškoti iš jų per teismus nesumokėto pajamų mokesčio. Taigi darbo, ginčų, neapykantos valdžiai padaugės keleriopai, o naudos? Tik viena aišku, kad gaunantys iki 2350 litų per mėnesį darbo užmokesčio negaus naudos, o daugiausia laimės dideles darbo pajamas gaunantys asmenys, pvz., LEO vadovas – gaus į rankas 1500 litų daugiau.
i) Kodėl Vyriausybės programoje nenumatyta priemonių “šešėlinei” ekonomikai sutramdyti, išskyrus kasos aparatų naudojimo įvedimą turguose?
Paminėjau tik dalį klausimų į kuriuos nėra Valdžios aiškaus paaiškinimo. Tad būkime geranoriški Valdžiai ir, išklausę jos motyvus, jai padėkime.
Petras Navikas
