Valdžia vėl prakalbo apie PVM ir įmokos Sodrai didinimą, bazinės algos ir pensijų sumažinimą. Taigi subalansuoti valstybės pajamas ir išlaidas siekiama žmonių gyvenančių iš darbo pajamų ir pensijų sąskaita. Tuo tarpu, kapitalo savininkų pajamos neliečiamos. Prisidengus krizės skraiste jiems valstybės sąskaita gerinamos verslo sąlygos, taikstomasi su ne visada pagrįstu darbo užmokesčio mažinimu ir žmonių atleidimu iš darbo, tyčiniais bankrotais, sąmoningu delsimu atsiskaityti su valstybe ir partneriais. Suprantama, tai palankiai įtakojo verslui.
Statistikos departamentas pranešė, kad šių metų pirmame ketvirtyje, kai krizė buvo pasiekusi aukščiausią lygį, sumažėjo nuostolingai dirbančių įmonių, palyginus su prieškriziniu laikotarpiu. VMI pranešė, kad kai kurios bendrovės padidino darbo užmokestį vadovams net iki kelių šimtų tūkstančių per mėnesį. Taigi krizė kai kuriems verslininkams išėjo į naudą.
Jeigu sumažėjo nuostolingai dirbančių įmonių, tai dalis jų tapo pelningomis ir reikia manyti, kad pelningai dirbusių įmonių pelnas irgi padidėjo.
Tai galima paaiškinti tik tuo, kad verslininkai perlenkė lazdą atleisdami darbuotojus iš darbo, mažindami jų darbo užmokestį ir įmokas Sodrai bei privalomam sveikatos draudimo fondui ir neracionalias išlaidas. Išlaidos buvo sumažintos daugiau, negu dėl krizės įtakos sumažėjo gamyba ir paslaugos.
O nuostoliai sumažėjo, kai į išlaidas buvo įskaityta nesumažinta pagrindinių priemonių nusidėvėjimo suma, nors dėl krizės sumažėjo gamyba ir paslaugos, o taip pat išlaidos, kurios buvo išleistos nuslėptoms (šešėlinėms) prekėms pagaminti ir paslaugoms suteikti. Juk LLRI prezidentė R. Vainienė paskelbė, kad padidėjo šešėlinė ekonomika, o tai reiškia, jog verslininkai dalį pajamų nuslepia, neparodo oficialiose ataskaitose.
Finansų analitikas Petras Navikas
