„Turime dvejus prarastus metus ir dabar dar vienas bandymas. Yra daug įsipareigojimų, daug pažadų, bet vėlgi bandėme šias dvi savaites išsiaiškinti, iš kokių finansinių šaltinių visa tai bus padaryta, (...) Atsakymų nėra. O kai atsakymų nėra, tai reiškia, kad vėl sukelti visuomenės lūkesčiai, jie nebus įgyvendinti“, – antradienį Seime svarstant naujos Vyriausybės programą sakė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas.
„Geriausiu atveju bus šiek tiek pabarstyta visiems ir jokio proveržio valstybė neturės. Ir čia yra didžioji tragedija, didžioji drama. Kitaip tariant, mes turime specialistų surašytą programą, ministerijos žmonės sumetė į vieną katilą ir dabar turime projektą, kuris labai aiškios krypties neturi“, – tvirtino jis.
Opozicija taip pat kėlė klausimą dėl šios Vyriausybės teisėtumo. Pasak L. Kasčiūno, „kas atsitiks, jeigu rudenį, jau priėmus tam tikrus įstatymus, mes turėsime situaciją, kai kas nors apskųs jų konstitucingumą, tada turėsime ir politinę, teisinę krizę valstybėje“.
Opozicijos atstovai ir kai kurie teisininkai atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės programa registruota anksčiau nei prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl Vyriausybės sudėties – pirmasis dokumentas registruotas liepos 3 dieną, antrasis – liepos 7 dieną.
Konstitucijoje numatyta, kad prezidentui paskyrus naują ministrą pirmininką šis ne vėliau kaip per 15 dienų turi pristatyti Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę bei pateikti svarstyti jos programą.
Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, neaišku, kas rengė programą, kas ją įgyvendins ir kas prisiims už ją atsakomybę.
„Tai ne šios Vyriausybės bendrai rengtas dokumentas, jį parengė kažkas iš Mindaugo Sinkevičiaus aplinkos ir pateikė tiems žmonėms, kuriuos vėliau Mindaugas Sinkevičius pasirinko kaip būsimus ministrus. Tai patvirtina kone visi paskirtieji ministrai“, – sakė ji.
Opozicija kritikavo ir M. Sinkevičiaus pasirinktus ministrus.
Anot liberalės, dalis ministrų turi labai mažai bendro su jiems patikėtomis sritimis. Kaip tokius pavyzdžius ji nurodė paskirtąjį vidaus reikalų ministrą Martyną Katelyną ir paskirtąjį finansų ministrą Taurimą Valį.
„Kaip sako patys socialdemokratų senbuviai, tai yra kosmonautai. Ir, ne, Seimo pirmininke, aš manau, kad kosmonautai šiuo atveju nėra komplimentas, o tai jau yra labai neigiamas vertinimas“, – sakė ji, reaguodama į ankstesnę Seimo pirmininko Juozo Oleko repliką, kad visi vaikai svajoja tapti kosmonautais.
Valdančiajai koalicijai priklausantis demokratas Tomas Tomilinas savo ruožtu antradienį teigė, kad XXI Vyriausybės programos pagrindą sudaro dar Gintauto Palucko ministrų kabineto rengtas dokumentas.
„Prie to paties dokumento dirbo ir Ingos Ruginienės Vyriausybė, tad nepaisant ministrų pavardžių kaitos, ši kryptis yra labai nuosekli, tai yra centro kairės daugumos programa. Mes pasirinkome pasilikti visus svarbiausius dalykus programoje, neišbraukti to, kas buvo, kas yra iš dalies įgyvendinta, net jeigu yra užtikrintas tam finansavimas. Pavyzdžiui, tas pats trečiokų, ketvirtokų nemokamas maitinimas mokyklose“, – teigė jis.
Reaguodamas į priekaištus, kad pažadai nepagrįsti finansais, parlamentaras taip pat priminė, jog kadencijos pradžioje padaryta mokesčių reforma, kad būtų įgyvendinti „ambicingi siekiai“.
Pagyros būsimam Ministrų kabinetui
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnas Jaroslavas Narkevičius Vyriausybės programą gyrė, kad ši „dar labiau orientuota į žmogų, į šeimą“.
Valdančiosios Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė taip pat akcentavo būtinybę užtikrinti Vyriausybės darbų tęstinumą – stiprinti šalies oro gynybą ir parengtį ekstremalioms situacijoms, gerinti investicinį klimatą, padėti Lietuvos pramonei atnaujinti gamybos potencialą.
„Kviečiu patvirtinti energingos, ambicingos ir išmintingos XXI Lietuvos Vyriausybės programą ir pritarti joje įtvirtintam socialiniam pažangos kursui“, – sakė ji.
Vyriausybės programoje numatomas valstybės atsparumo didinimas, šeimų politikos stiprinimas, pajamų augimas, regioninės atskirties mažinimas bei ambicingi tikslai gynybos ir energetikos srityse.
Dokumente būsimasis Ministrų kabinetas kaip pagrindinius iššūkius nurodo Rusijos agresiją ir sudrebintą tarptautinę tvarką, klimato krizę, neprognozuojamą dirbtinio intelekto plėtrą, prastėjančią demografinę situaciją bei nuolatinį pragyvenimo brangimą.
„Vyriausybė rūpinsis visų piliečių bendruoju gėriu, vadovaudamasi solidarumo, lygybės, teisingumo ir pažangos vertybėmis“, – rašoma dokumente.
Gynybos srityje žadamas finansavimas, kuris visiškai atitiktų kariuomenės poreikius ir karinį patarimą. Ypatingą dėmesį žadama skirti oro gynybos stiprinimui, apsaugai nuo bepiločių orlaivių bei Baltijos gynybos linijos vystymui.
Užsienio politikoje išsakomas tolesnis palaikymas prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai, numatytas siekis normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija.
Opozicija įžvelgia pakitusią retoriką Aliaksandro Lukašenkos režimo atžvilgiu. Jos teigimu, nerimą kelia, kad dingo pažadas imtis aktyvių veiksmų, kad būtų toliau išlaikyta ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos tarptautinė izoliacija.
Ekonomikos ir socialinėje srityje Vyriausybė žada „pažaboti kainų poveikį“ sparčiau didinant gyventojų pajamas. Numatomas nemokamas pradinukų maitinimas visose mokyklose, didesnis neformaliojo švietimo krepšelis bei parama pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms.
Taip pat žadama peržiūrėti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų reguliavimą, įtraukiant Vyriausybės, savivaldybių, taip pat Seimui pavaldžias įstaigas.
Mokesčių sistemoje planuojamas didžiausių pajamų progresinis apmokestinimas, o verslui žadama laikinai stabdyti dyzelinio kuro akcizo didinimą.
Infrastruktūros ir energetikos blokuose numatytas Valstybinio kelių fondo galimybių plėtimas, modernios kelių rinkliavos sistemos diegimas bei kova su energetikos įmonių manipuliavimu kainomis.
Patvirtinus Vyriausybės programą, M. Sinkevičiaus Ministrų kabineto nariai prisieks ir įgis įgaliojimus dirbti.
Tai trečioji Vyriausybė po 2024 metais vykusių Seimo rinkimų, kuriuos laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija.
XXI Ministrų kabinetas suformuotas po valdančiosios koalicijos pertvarkos. Dabartinė dauguma iš Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų turi 75 balsus Seime.
Dėl šios Vyriausybės pertvarkos iki liepos 14-osios buvo pratęsta Seimo pavasario sesija. Pagal Konstituciją ji turėjo baigtis birželio 30 dieną.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
