Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį ministerija įtaria valstybės institucijų suteikto mandato nesilaikymu.
O politikos apžvalgininkai ir opozicija sako, kad tai gali būti ministro Gabrieliaus Landsbergio kerštas jam ir prezidentui, kad D. Matulionis per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje stojo į nuosaikesnę pusę ir sutrukdė konservatorių planus, jog Lietuva vetuotų Aljanso ir JAV sprendimą kol kas nepakviesti Ukrainos į NATO.
Liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime šalį atstovavo užsienio politikos lyderiai – prezidentas G. Nausėda ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Nepaisant nuolatinių šalies vadovo ir valdančiųjų daugumos konfliktų, bendri tikslai dėl NATO gynybos planų, ir Ukrainos narystės aljanse, suvažiavime juos tarsi suvienijo ir pastovią politinę trintį prislopino.
Lietuva siekė Ukrainos pakvietimo į NATO, tačiau svarbiausi Aljanso nariai, tuo pačiu ir pagrindinis mūsų partneris JAV, turėjo kitą poziciją.
„Vertinant situaciją plika akimi buvo aišku, kad yra labai didelė tikimybė ir rizika, kad šis tikslas nebus pasiektas. Kad Lietuvos diplomatija ir valstybė patirs nesėkmę, ir buvo galima tuo pačiu automatiškai prognozuot, kad prasidės kaltų paieškos“, – tikino politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
Suvažiavimui nušurmuliavus, tyla truko neilgai. Užsienio reikalų ministerija pradėjo tarnybinį tyrimą, abejojant Lietuvos ambasadoriaus prie NATO Deivido Matulionio darbu. Politikos apžvalgininko Vytauto Bruverio nuomone, tai – eilinės prezidento ir valdančiųjų sankirtos pavyzdys ir kaltųjų paieškos.
Esą konservatoriai veikiausiai nepatenkinti, kad ambasadorius nesilaikė griežtos pozicijos, ir nevetavo galutinio NATO komunikato, kai narės su Amerika priešakyje nesutiko Vilniuje pakviesti Ukrainos į aljansą. O neva laikėsi Prezidento pozicijos nestoti svarbiausiems partneriams, JAV, skersai kelio.
„Jis tarsi išdavė užsienio reikalų ministeriją (toliau – URM). Čia matome du dalykus, esminis iš jų yra ne pats ambasadorius, o nesutarimas. Ir tai, kad abidvi institucijos, vis dėlto, viena kitą kaltina, tiksliau, pirmiausiai, URM Prezidentūrą, nusižengus Seimo pozicijai, komunikatui, dėl pernelyg minkštos ir susitaikėliškos Prezidentūros pozicijos“, – pridėjo V. Bruveris.
O ekspremjeras, Saulius Skvernelis ambasadoriui mestus įtarimus vadino nesusipratimu. Ir sakė, kad konservatoriai, kadencijai artėjant į pabaigą, nori atlaisvinti ambasadoriaus vietą lojalesniam partijos kariui.
„Ambasadorius atstovavo ne pono Landsbergio nuomonę ir ne pono Nausėdos nuomonę. Atstovavo poziciją, kuri buvo suformuota. Ir vis tik už užsienio politiką pirmiausia atsakingas prezidentas, ir ambasadorius nieko negali daryti, kas prieštarautų prezidentui“, – tvirtino parlamentaras.
S. Skvernelis tikino, kad jei Landsbergis norėjo padėti Ukrainai tapti NATO nare, užuot tikėjęsis, kad vienintelės Lietuvos veto Aljanso sprendimui sugebės pakeisti didžiųjų partnerių, įskaitant JAV, nuomonę, privalėjo prie derybų stalų sėsti su kitomis šalimis ir išsiderėti jų palaikymą.
„Akmuo į užsienio reikalų ministro darbą, jei jis nesugebėjo NATO viršūnių susitikimo finiše surasti partnerių užsienio valstybėse“, – teigė Seimo narys.
S. Skverneliui antrina parlamentaras, socialdemokratas Algirdas Sysas, tačiau mato ir kitų priežasčių, kodėl G. Landsbergis siekia pakeisti D. Matulionį.
„Kai buvo paskelbta informacija apie tai, kokia yra atmosfera pačiame URM, ten yra didelis nepasitenkinimas ir darbu, ir karjera. Turint omenyje, kad lieka tik metai iki rinkimų, kas gali paneigti, kad yra bandoma padaryti laisvų vietų“, – kalbėjo socialdemokratas.
Kiti parlamentarai pasvarstymus, kad tarnybinis patikrinimas dėl D. Matulionio – konservatorių manipuliacija, vadina sąmokslo teorijomis.
„Jei čia kalbame apie galimą sąmokslo teoriją, kad konservatoriai norėtų Deivydą Matulionį nuimti, vietoj jo pastatyti ką nors, tai turėtume prisiminti, kad Deividas Matulionis yra seniai konservatorių sferoje esantis pareigūnas, labai gerai vertinamas visada buvo“, – tikino liberalas Eugenijus Gentvilas.
Po URM padidinamuoju stiklu atsidūrė ir kitas diplomatas – Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje – Eitvydas Bajarūnas. URM sulaukė skundų dėl mobingo, esą Bajarūnas galimai engė savo vairuotoją Londone. Įtariama ir tai, kad ambasadorius švaistė reprezentacines lėšas savo asmeninėms užgaidoms, svečiams iš Lietuvos ir žmonai. Sau ir savo žmonai, o taip pat prezidentui Gitanui Nausėdai bei pirmajai poniai, pirko brangiausius bilietus į „Operos fantomas“ pasirodymą Londone.
„Galbūt ambasadorius pernelyg laisvai ir nepagrįstai sumokėjo pinigus bilietams į operą Londone, besilankant mūsų pirmajai porai“, – teigė apžvalgininkas V. Bruveris.
Pati ministerija jokių detalių apie patikrinimus nepateikia, atsako tik raštu.
„Šiuo metu gavus papildomos informacijos yra pradėti tarnybiniai veiksmai, kuriais tikrinama minėta informacija, taip pat atliekamas ambasados Londone reprezentacinių lėšų naudojimo auditas. Tačiau kol vyksta informacijos tikslinimas bei vertinimas nuo platesnių komentarų šiuo metu susilaikysime“, – rašė ministerija.
O anksčiau žurnalistų kalbintas prezidentas sakė, kad abiem ambasadoriais pasitiki.
Daugiau detalių – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
