Nuo to priklausys gyvenimas rudenį: įvertino, ar pavyks vakcinuoti 70 proc. visuomenės ir ar skubėti skiepyti vaikus

Dabartinė epidemiologinė šalies situacija nuteikia itin pozityviai, kad ir rudenį turėsime visai kitokį nei pernai. Visgi dalis sveikatos specialistų abejoja, ar iki žiemos pavyks pasiekti 70 proc. visuomenės imunitetą. Taip pat išlieka klausimų dėl masinio paauglių skiepijimo ir ar tai reikšmingai prisidėtų prie viruso plitimo stabdymo.

Užkrečiamųjų ligų specialistas, prof. Saulius Čaplinskas teigia labai abejojantis, kad šių metų žiemą paskiepijus jau galima pasiekti 70 proc. populiacijos imuniteto.

„Planas yra labai ambicingas, konkretus, bet tam, kad jis būtų įgyvendintas, reikia dviejų sąlygų. Pirmas dalykas – reikia skiepų, antras – kad žmonės eitų skiepytis. Jei iš pradžių buvo abejonių, ar gausime tiek skiepų, tai šaunu, kad vis tik šiuolaikinis mokslas ir pramonės galimybės, logistika leido tai užtikrinti. 

Toliau labai svarbu, kad ši skiepų paslaugų žmogui būtų ir prieinama, ir priimtina – matome kokios eilės susidaro. Bet kai bus pasiektas kritinis taškas ir neabejojantys skiepų nauda pasiskiepys, labai svarbu bus tai, į kurią pusę nusvirs abejojančių skiepais sprendimų priėmimo lėkštė“, – pabrėžė jis.

Įvardijo svarbiausias kortas

Profesoriaus pažymėjo, kad ši problema ne nauja ir į ją nuolat atkreipiamas dėmesys. Juo labiau kas visada yra ir bus abejojančių tėvelių, ar skiepyti savo vaikus.

„Tai lygiai taip pat ir čia yra žmonių, svarstančių, skiepytis ar ne. Nekalbu apie tuos, kurie yra nusistatę prieš skiepus – jų mes nepaveiksime, bet kiti žmonės, jei negaus atsakymo į jiems kylančius klausimus apie skiepų saugumą ir efektyvumą, paprasčiausiai jie atidės skiepą.

Tai čia, pagal tai, kaip lėtėja skiepų tempai ne tik tam tikrose teritorijose, kas jau savaime yra indikatorius, kad ten paprasčiausiai nebuvo dirbama, bet ir bendros Lietuvos mastu“, – aiškino S. Čaplinskas.

Jis pažymėjo, kad šioje partijoje neišvengiamai esama dviejų svarbiausių kortų – tai skiepai ir diagnostika.

REKLAMA

„Tai svarbu tam, kad žmogus žinotų savo COVID-19 statusą ir galėtų priimti sprendimus, kaip jam elgtis. Kalbant apie diagnostiką, jau dabar matoma, kad norint išsiimti galimybių pasą pasidarius testą ši paslauga kai kur yra sunkiai prieinama. Tai čia grynai logistikos neišspręstas klausimas“, – sakė jis.  

Nerimą kelia nepakankamas vyresnių paskiepytų žmonių skaičius

Savo ruožtu VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė teigė, kad šaltąjį sezoną pasitikti su 60–70 proc. paskiepytos populiacijos – visai realu.

„Juk matome, ir kokios didelės eilės prie skiepijimosi punktų, ir tie galimybių pasai gal kažkiek paskatina tą daryti. Tad, man atrodo, pasiekti 60–70 proc. paskiepijimą suaugusiųjų populiacijoje visai realu. Tai jau pristabdytų viruso plitimą. Ir dabar jau matome, kad vakcinacija veikia, aišku, savo darbą daro ir vasariškas oras“, – kalbėjo ji. 

Profesorė konstatavo, kad virusas, be abejo, ir toliau cirkuliuos populiacijoje, bet tai gal jau nebekels tokių tragiškų pasekmių. 

„Tai siūlyčiau tiems žmonėms, kurie turi padidintą riziką, vyresni, sergantys, nevengtų vakcinų. Ir yra blogai tai, kad paskiepytų vyresnio amžiaus žmonių procentas nėra pakankamai aukštas. Taigi jau reikia kalbėti apie tai, kad patys žmonės turi galvoti, kad apsisaugotų“, – sakė A. Žvirblienė.

Vaikų skiepijimas padėtų populiaciniam imunitetui?

Lietuvoje nuo COVID-19 jau ruošiantis skiepyti ir 12–15 m. paauglius tikimasi taip padėti mažinti viruso perdavimą. Nors specialistai pažymi, kad dėl to dar išlieka neatsakytų klausimų, S. Čaplinskas sako, kad čia svarbu apsibrėžti, kokių tikslų siekiama.

„Jei siekiame tikslo tik apsaugoti labiausiai pažeidžiamus žmonės – tiems, kuriems liga gali vystytis sunkiai, kurie pateks į ligonines, didės apkrovimas gydymo įstaigos, ir jie gali neišgyventi, tuomet orientuojamės į labiausiai pažeidžiamus žmones. 

REKLAMA

Galiu tik priminti, kad mirties tikimybė virš 85 m. asmeniui nuo kovido yra 630 kartų didesnį nei 18–29 m. asmeniui. Bet jei orientuojamės ir į kitą tikslą – eliminuoti viruso plitimą arba sustabdyti jį, tada turime siekti, kad būtų sudarytas neimlių virusui žmonių sluoksnis, kuris turėtų būti pakankamai, kad virusas negalėtų surasti naujo šeimininko“, – aiškino jis.

Pašnekovas priminė, kad jei iš pradžių skaičiuota, jog stabdyti COVID-19 plitimui reikėtų apie 70 proc. visos paskiepytos populiacijos.

„Tačiau panašu, kad su tais mutavusiais štamais, kurie plinta dar greičiau, šis procentas gali būti didesnis – gali reikėti 75–80 proc. Taigi nereikia būti ypatingu matematiku ar epidemiologu norint suskaičiuoti, kad čia kalbama ir apie vaikus. Nes atmetus jų populiaciją suaugusieji praktiškai turėtų būti paskiepyti arti 100 proc.“, – aiškino S. Čaplinskas. 

Dėl masinio paauglių skiepijimo – įvairios nuomonės

Europos vaistų agentūra jau patvirtino, kad „Comirnaty“ vakcina („Pfizer-BioNTech“ gamintojų) tinkama paauglių skiepijimui, yra veiksminga ir saugi. Vis dėlto A. Žvirblienė pažymėjo, kad dėl masinio paauglių skiepijimo yra įvairių nuomonių. 

„Dar nėra vieningos nuomonės, ar vaikų skiepijimas reikšmingai prisidėtų prie viruso perdavimo stabdymo. Žinoma, kad jaunesnio amžiaus vaikai ir taip nedažnai perduoda virusą. Dar kitas klausimas, ar virusas keičiasi į tokią pusę, kad vaikams darosi labiau pavojingas. 

Aišku, jau dabar turime atvejų, kai persirgimas koronavirusu vaikams yra pavojingas, girdime apie pokovidinį sindromą. Pati žinau atvejų, kai tiek vaikai sunkiai sirgo pačia infekcija, tiek po jos liko pažeidimų. Taigi nėra taip, kad liga būtų vaikams visiškai nekenksminga. Bet dar yra klausimų, kurie reikalauja platesnių tyrimų ir pasvėrimo“, – aiškino mokslininkė.

Ji čia pateikė ir Izraelio pavyzdį, kur žadėta skiepyti paauglius, tačiau kurį laiką procesas buvo pristabdytas. 

REKLAMA

„Dabar Izraelyje jau priimtas sprendimas, kad rekomenduojama skiepyti paauglius, bet su tam tikromis išlygomis – pasveriant užsikrėtimo riziką, jei, pavyzdžiui, tėvai kažkur keliauja, todėl yra rizika užsikrėsti naujais viruso variantais, arba vaikas turi sunkių gretutinių ligų, antsvorio. Ir sprendimas nėra toks, kad dabar Izraelyje visi paaugliai skiepijami masiškai, yra nustatyti tam tikri prioritetai, tėvai gali jais vadovautis“, – kalbėjo imunologė. 

Be kita ko, ji pridūrė, kad kol kas apskritai trūksta duomenų, kokie vaikai iš tiesų atsiduria rizikos zonoje, kam COVID-19 kelia didžiausią grėsmę.

„Čia gali būti genetiškai nulemti dalykai, kurių dar nemokama patikrinti. Išties galbūt tikslinga būtų pirmiausia skiepyti rizikos grupes, kuriems grėstų sunkios komplikacijos. Bet kol kas nežinome, kokios yra tos rizikos grupės, nes kitą kartą vaikas gali būti sveikas, o jam išsivysto sunkios pokovidinės komplikacijos“, – aiškino A. Žvirblienė. 

Ar kelia grėsmę viruso atmainos? 

Jau netrumpą laiką vis akcentuojama, kad tiek sprendimai dėl karantino švelninimo ar griežtinimo bei tai, kaip gyvensime rudenį, itin priklausys nuo atmainų plitimo.

A. Žvirblienė sutiko, kad naujų viruso atmainų plitimas iš tiesų gali nulemti naują pandemijos pakilimą, bet turime susitaikyti su tuo, kad virusas nuolat kinta – pradinio viruso varianto jau seniai neturime, o atmainos vis užima viena kitos vietą. Jeigu pavyktų pristabdyti viruso plitimo greitį, tikėtina, kad tada ir mutacijų būtų mažiau. 

„Virusų evoliucija – natūralus procesas ir tik stebint situaciją galime įvertinti, kaip bus toliau – ar vakcinos suveiks, ar ne. Bet iš esmės visos vakcinos sukurtos naudojant pradinį Uhano viruso variantą, nes skiepų kūrimas prasidėjo iš karto, kai buvo iššifruotas viruso genomas. Vadinasi, buvo paimtos pradinės viruso sekos, kai dar nebuvo įvykusi praktiškai jokia viruso evoliucija. 

REKLAMA

Tada, kai vakcinos buvo pradėtos naudoti, maždaug praėjus metams nuo viruso patekimo į žmonių populiaciją, viruso pokyčiai jau buvo gana ryškūs ir, pavyzdžiui, Lietuvoje nuo 2020 m. vasaros vidurio ar pabaigos jau turėjome kitą dominuojantį viruso variantą nei tas, kuris plito Kinijoje. Ir jis plito 1,5 karto greičiau, tad rudenį prasidėjusi antra banga buvo sukelta šio greičiau plintančio varianto“, – aiškino imunologė.

Nors žiemos pradžioje pradėjo dominuoti „Alfa“ variantas (vadinamasis „britiškas“), kuris išstūmė visus kitus, profesorė neatmetė galimybės, kad ilgainiui taip pat sėkmingai gali įsitvirtinti ir kitos viruso atmainos, pavyzdžiui, Lietuvoje pirmiausia Anykščiuose aptikta atmaina, kuri dabar plinta vis daugiau rajonų.

„Taip su viruso evoliucija ir vyksta, kai atsiranda tas, kuris plinta greičiau. Ir ypač jei persirgimas ir vakcinos nuo tų naujų atmainų taip sėkmingai neapsaugo, toks pakitęs virusas išplinta ir pradeda dominuoti. Turbūt neįmanoma išvengti, kad tie nauji variantai neatsirastų ir neplistų. Kita vertus, prognozuoti, kaip viskas susiklostys, sunku. Ir Lietuvoje, kaip matome, ta viruso evoliucija gali vykti natūraliai, nebūtinai tie variantai kažkieno atvežami“, – pasakojo A. Žvirblienė. 

Rudenį išsiversime be karantino?

Anot S. Čaplinsko, kokią situaciją turėsime rudenį, priklausys nuo to, kaip visi gyvensime naujoje realybėje, kaip būsime išmokę naujas elgesio taisykles.

„Manau, būtų labai didelė klaida nusiteikti ir pradėti galvoti, kad vėl gali būti kažkelintas karantinas. Neturėtume apie tai net galvoti, o stengtis valdyti pandemiją kitomis priemonėmis“, – sakė jis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys taip pat teigė, kad galimybė išvengti karantino ateinantį rudenį-žiemą yra, nors virusas ir gali pateikti staigmenų.

„Gamta yra toks dalykas, kuris mėgsta ciklus. Mokslininkai žino, kad virusai mėgsta gyventi pagal tam tikrus ciklus. Ir nebūsime naivūs, suprasime, kad tiek rudenį, tiek žiemą mūsų gali laukti kažkokių naujų siurprizų ir jiems turime pasiruošti. (...)

Tai politikos formuotojai, ministerijos, Vyriausybė turi būti paruošę visiems sąlygas, visos institucijos turi turėti tinkamas priemones, jei kalbėtume apie testus ir kitus dalykus. O visuomenė, tikimės, aktyviai tęs vakcinavimąsi, kas mums taip pat yra labai svarbu“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo ministras.


Rašyti komentarą...
N
Nesiskiepysiu
2021-06-14 08:06:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Eikit velniop su savo prakektom vakcinom, žudikai!!!
Atsakyti
-1

O
Ona
2021-06-14 08:49:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Idomu kodel gyvenimas rudeni priklausys ne nuo uzsikretimu skauciaus, o butent nuo pasiskiepijusiu. Juk ir su skiepais galima sirgti. Bet karantinai, gasdinimai bus tol kol reikes, kol pagal plana nebus paskiepyti absoliuciai visi, ar ne
Atsakyti
-2

S
Saulė
2021-06-14 09:54:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ir kam tie skiepai jei ir pasiskiepijus sergama lygiai taip pat, dar sugalvok tu man vaikus skiepyti, jiems visas gyvenimas prieš akis. Kam luošinti jų gyvenimą. Vyksta žmonių atranka kas atlaikys skiepą o kas mirs ir nežinia dar kokia ateitis laukia pasiskiepijusių. Buvo mirštama ir nuo gripo. Visokių komplikacijų buvo. Čia lygiai tas pats, tik nesuprantu vieno kodėl siekiama visus paskiepyti, juk čia kiekvieno žmogaus reikalas, mūsų sveikata o ne jūsų.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (13)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų