Apie žmonių tendenciją nuomotis vietoj įsigijimo, bei NT rinką naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ir nekilnojamojo turto (NT) vertinimo įmonės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas.
Kaip manote, ar per artimiausius keletą dešimtmečių pasieksime tokį laiką, kai, tarkime, Vilniuje įsigyti būstą bus sunkiai įmanoma. Kai kalbama, pavyzdžiui, apie tokius didmiesčius kaip Kopenhaga ar Londonas, ten jau yra instituciniai investuotojai ir turbūt ne kiekviena jauna šeima gali sau leisti įsigyti patrauklų, norimą būstą?
M.Kulbokas: Aš taip norėčiau, kad taip įvyktų, nes tai parodytų mūsų rinkos brandą ir, ko gero, didelį pasitikėjimą investicinio fondo tuo, kas čia vyksta. Tai, matyt, kad taip ir turėtų visa rinka eiti į tą gerąją pusę. Ar bus taip, kad neįpirksim? Ko gero, jau ir šiandien yra tų vietų Vilniuje, kur neįpirksi, ar ne?
Aš labai viliuosi, kad Žygimantas jau pasakė, miestai auga. Ir miestų turime ne vieną, ir šiandien dienai pažiūrėjus statistiką, turbūt top penketukas miestų Panevėžys, deja, nepatenka, man atrodo, į tą augimą žmonių skaičiumi, bet iš tikrųjų mes turim tolygiai besivystančią Lietuvą, kurioje yra ne vien Vilnius.
Ne taip kaip Latvija. Tai, ko gero, čia yra didelis pliusas Lietuvos. Ir matome pliusas Kaune, poreikis būstui išaugęs. Klaipėdoje jau pora metų yra tiek daug judesio dabar aplink ne tik pramonę, bet ir apie tai, kas yra biotechnologija, kas yra talentų pritraukimas, ir jau matom būsto projektus miesto centrinėje dalyje.
Tai visą laiką sakau, kad Lietuva turi dvi stiprias kojas. Viena tai yra Vilnius, kurioje yra žmonės, kurie dirba biuruose, ir tas 1,2 milijono kvadratų metrų, 120 tūkstančių užimtų žmonių biurų rinkoje, teikiantis paslaugas.
Ir yra kita Lietuva, kuri turi industriją, pramonę ir visa kita. Taip sudėliota gana tvarkingai, tolygiai turbūt ir gamina tą stebuklą, apie kurį ekonomistai kartais pašneka, kaip Lietuvos fenomeną.
Ar iš tikrųjų matome tendenciją, kad vis mažiau žmonių nori turėti savo būstą, kad pereina po truputį ir į nuomos rinką? Aišku, čia yra svajonė turėti daugiau žmonių, kurie nuomojasi. Galbūt ne taip kaip Vokietijoje, bet kaip jūs galvojat, kokia situacija Lietuvoje?
Ž.Mauricas: Aš čia gal šiek tiek nesutikčiau su Mindaugu, nes šiaip to noro yra buvę, ir pagal apklausas, iš tiesų jo nemažėja. Natūraliai paklausa didėja, nes atsiranda didesnis judesys, ypatingai iš kitų šalių, atvyksta vis daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių, ir jie tiesiog nelabai ir svarsto.
Bet noro iš tikrųjų yra daug. Netgi ir tų žmonių, kurie ir Kopenhagoje net ir dabar, daug emigravusių žmonių, kurie vis tiek turi nusipirkę būstą. Čia tokia kaip sąsaja su tėvyne. Reiškia aš turiu būstą, ir galbūt niekada kai kurie iš jų negrįš, bet lieka toks tarsi praviras langas, prie kurio galima lįsti.
Tai noras yra, tik gal su kuo sutikčiau, kad ta galimybė ne visada ji jau yra iš tikrų. Vilniaus kainos, ypač centrinėje dalyje, kurios tokios patraukliausios, čia visas gyvenimas verda, tai iš tiesų jos, jau pagal įperkamumą realiai pasiekę Londono, Paryžiaus lygį pagal pajamas. Ta prasme, tas santykis iš esmės iš kažkokių vidurkių ten atlyginimų, netgi didesnių nei vidutinių, netgi yra praktiškai neįmanoma įpirkti būsto Vilniaus miesto centre.
O kiti miestai čia gauna tam tikrą tokį šarmą papildomą, kad tu gali gal kituose miestuose tą padaryti. Ir, aišku, atsiranda ir nuomos rinka tada, nes vis tiek nori, jeigu gyventi centre, judesy tam, tai vis tiek galbūt norėsi tada labiau nuomotis negu pirkti.
Tai tam tikras, sakykime, iššūkis atsiranda. Vilnius jau tapo kaip ir bet kuri kita Europos sostinė su tokia labai didžiule vertikale, bet aš tą prognozavau dar, aš prieš kokį 10 metų. Sakiau, kad labai stebėtina buvo, kad būdavo nauji projektai ir toli nuo miesto centro ir būdavo kaina kvadratinio metro, skirdavosi 20–30 proc.
Dabar pradėjo žmonės kalbėti, kad svarbiausia yra vieta, vieta ir dar kartą vieta. Jau nebe taip.
Ž.Mauricas: Taip, ir anksčiau jie, aišku, tą dalinai kalbėjo. Kodėl taip yra? Todėl, kad miestas auga, daugėja gyventojų, didėja, plečiasi ir vis tiek pagrindinė infrastruktūra, ypatingai mokyklos, darželiai, vis tiek yra centre.
Ir tada, reiškia, kuo tu arčiau gyveni, tuo tu labiau sutaupai laiką. Tas laikas – pinigai, kuo daugiau uždirbi, brangesnis laikas. Nebenori važinėti ten visą dieną, ar ne? Tai tas yra tiesa.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
