REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) kreipiasi į premjerę Ingridą Šimonytę, prašydamas jos inicijuojamoje diskusijoje dėl tvaraus gynybos finansavimo didinimo atsižvelgti į būtinybę skirti papildomų lėšų bepiločių orlaivių pajėgumų stiprinimui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) kreipiasi į premjerę Ingridą Šimonytę, prašydamas jos inicijuojamoje diskusijoje dėl tvaraus gynybos finansavimo didinimo atsižvelgti į būtinybę skirti papildomų lėšų bepiločių orlaivių pajėgumų stiprinimui.

REKLAMA

„Komiteto nuomone, Jūsų inicijuojamoje diskusijoje dėl krašto apsaugos sistemos stiprinimo nustatant ilgalaikį gynybos finansavimo modelį, turėtų būti deramai atsižvelgta į būtinybę iš esmės sustiprinti bepiločių orlaivių sistemų pajėgumus Lietuvos kariuomenėje ir Lietuvos šaulių sąjungoje, šiems nustatant atitinkamą finansavimą“, – rašoma NSGK rašte I. Šimonytei.

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas akcentuoja, kad labai svarbu sutarti, į kurią konkrečiai sritį papildomas finansavimas būtų nukreiptas. Jis atkreipia dėmesį, kad, NSGK nuomone, tai turėtų būti skirta droninių pajėgumų plėtrai Lietuvoje.

REKLAMA
REKLAMA

„Girdime įvairių frakcijų ir partijų vadovų mintis, idėjas, kad norisi labai tiksliai žinoti, kam būtų papildomas gynybos finansavimas skiriamas, ką konkrečiai mes galime išplėtoti. Tai, aš manau, kad tas mūsų komiteto siūlymas svarstyti droninių pajėgumų plėtotę, yra atsakymas į šitą klausimą“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas.

REKLAMA

L. Kasčiūnas taip pat akcentuoja, kad bepiločių orlaivių svarbą ypač išryškino karo Ukrainoje pamokos.

„Mes matome naują technologinę bangą kare prieš Ukrainą. Bepiločiai orlaiviai jau tampa integralia kariavimo dalimi. Norint atlaikyti konkurenciją šitoje srityje reikia plėtoti savo pajėgumą“, – pabrėžė jis.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus anksčiau yra teigęs, kad bepiločių orlaivių sistemos vystymui kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.

Premjerės inicijuojamas susitikimas dėl tvaraus Lietuvos gynybos finansavimo didinimo su politinių partijų vadovais, verslo subjektais ir profsąjungomis planuojamas sausio 29 dieną.

REKLAMA
REKLAMA

ELTA primena, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

Neseniai politiniame lauke pasigirdo siūlymai ir dėl naujo gynybos mokesčio įvedimo. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad naujas gynybos mokestis Lietuvoje galėtų atsirasti 2025 m. Pasak jo, šiuo metu svarbu išnaudoti visas galimybes išlaidas krašto apsaugai didinti skolinantis.

Pedomarksistų seimo dauguma
Pedomarksistų seimo dauguma
Kadencija baigiasi, biudžetas patvirtintas ( o karas ar vakar prasidėjo ?), tada Kaščiūnas atsibunda ir prašo .. O ką jie veikė visą tą laiką ?
Abramovičiui pasus spausdino ?
Skaičiavo SND akcizą, NT mokestį, ar Igničio pelnus ?
Taip, labai buvo užsiėmę ..
Ką tik per radiją kalbėjo, kad autobusų maršrutai masiškai naikinami ir naujų atkurti nėra jokios galimybės, tai kaip bus gyventi mažesnių miestelių ir kaimų žmonėms, kai jie naujų automobilių neturi už ką nusipirkti, o visuomeninio transporto nėra. Taip mūsų neterorizavo net sovietmečiu, kaip dabar grasinasi paleisti gamtosaugininkus ir išlaipinti žmones iš senų automobilių. Taip kad mums ne bepiločių reikia, Šimonyt, o autobusų, paprastų autobusų.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų