„NSGK pateiks Valstybės gynimo tarybai trijų–keturių puslapių non-paper (apmatus – BNS), kaip ir kokiomis kryptimis turėtų būti plėtojama bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių jiems pajėgumas Lietuvoje“, – BNS trečiadienį sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, valstybė turi apsispręsti, kaip ji žiūri ir kaip vysto šį pajėgumą.
Kasčiūnas: kariuomenės turimi pajėgumai yra per maži
Trečiadienį NSGK uždarame posėdyje išklausė kariuomenės atstovų apie droninių pajėgumų vietą krašto gynyboje. Pasak L. Kasčiūno, kariuomenės suplanuoti įsigyti ir turimi pajėgumai – per maži.
„Tie pajėgumai, kurie kuriami, yra vieno stipraus mūšio pajėgumai, o ne turint omeny ilgalaikį karą su Rusija“, – sakė komiteto vadovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva daugiau planuoja įsigyti žvalgybinių dronų, tuo metu koviniai bepiločiai orlaiviai yra lyg antrame plane.
2022 metų gruodį Lietuvos krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade 600“ įsigijimo iš JAV. Pirmąją jų partiją tikimasi gauti šiemet. Bendra sutarties vertė siekia apie 45 mln. eurų.
Tačiau, pasak L. Kasčiūno, jie skirti kovoti su sunkiąja šarvuotąja technika, o apie mažuosius kovinius dronus nekalbama.
„Suprantu, kad tai pagal NATO planavimą. Suprantu, kad artilerijos sistemos įgalintojai mažins dronų vaidmenį galimam Rusijos kare prieš NATO, bet, nepaisant to, akivaizdu, kad negalima atsilikinėti dviem ar trimis žingsniais, turime galvoti apie kovinių dronų segmento stiprinimą, apie ilgalaikę ne tik karių, bet ir dalies visuomenės per Šaulių sąjungą dronų operatorių rengimo programą“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
Anot jo, Lietuva privalo pas save sukurti tam tikrą bepiločių orlaivių kūrimo, gamybos, išbandymų ir mokymų centrą.
„Aišku, jei nenorime atsilikti nuo naujausių tendencijų, turime turėti čia tam tikrą hub'ą, gamybos grandinę su testavimu karo fronte, kad matytume, kas pasiteisino, kas ne, kas paseno, kas atsinaujino“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis svarstė, kad būtų galima pasiūlyti ukrainiečiams perkelti į Lietuvą bepiločių orlaivių gamybą.
L. Kasčiūnas taip pat sakė, kad komitetas siūlys šiuo metu Seime svarstomoje Krašto apsaugos plėtros programoje numatyti didesnį bepiločių orlaivių vaidmenį.
Anot jo, jeigu būtų sutarta dėl papildomo tvaraus gynybos finansavimo, gautas lėšas taip pat būtų galima skirti ir bepiločių orlaivių gamybai, įsigijimui.
Pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją, Lietuvos kariuomenė planuoja per trejus metus išvystyti žvalgybos dronų pajėgumą, o koviniai bepiločiai orlaiviai perkami tik kaip prieštankinės gynybos dalis.
