Vakar BTV laidoje „Karštas vakaras“ buvo diskutuojama apie tai, kas išprovokavo žudynes Norvegijoje. Laidoje buvo iškeltas klausimas, gal tokia taiki šalis kaip Norvegija suka ne tuo keliu?
MRU docentas Gintaras Aleknonis tikino, kad žmonių yra įvairių, ir tokių, kaip šis norvegas A. Breivikas irgi yra. Pasak jo, į klausimą, kas įvyko Norvegijoje, atsakyti neįmanoma, nes neužtenka informacijos, kad galima būtų kalbėti apie psichopatologiją, nei kokiame šeimos kontekste jis augo, nei kokiame socialiniame kontekste. Tačiau docentas akcentavo, kad kiekvienas įvykis suteikia progą aštriau pažvelgti į visuomenės problemas.
„Nepaisant viso tragizmo, mes matome, kaip Norvegijoje, pakankamai sutelktoje, homogeniškoje visuomenėje gyvena žmogus, kurio išsakomos kliedesinės idėjos niekam nerūpėjo. Jis ilgai ruošėsi, komplektavo viską, viešino savo pažiūras, niekam nerūpėjo per daug, niekas net nediskutavo apie tai“, - sakė G. Aleknonis.
Taip pat jis pridūrė, kad tai gera proga pagalvoti apie tabu temas, kurios Europos Sąjungoje (ES) yra labai nepageidautinos. A. B. Breiviko manifestas mums liepia apie tai pasišnekėti.
Iškėlus klausimą, ar šios tabu temos bus labiau diskutuojamos nuo šiol, Seimo narys, psichologas Gediminas Navaitis pasakė: „Būtų blogai, jei taip atsitiktų. Visų pirma dėl to, kad šiomis temomis reikia diskutuoti, tačiau diskutuodami šių žmogžudysčių kontekste, mes darysime tai, ko nusikaltėlis ir siekė.“
Jo manymu, norintys kalbėti apie politiką, verčiau pažiūrėtų į situaciją nužudytų vaikų tėvų akimis ir, ar tuomet vis dar norėsis svarstyti politiniais klausimais.
„Turime šalies-sąjungininkės tragediją, turime parodyti solidarumą. Supratimas – geriausia prevencija nuo to, kad Lietuvoje nieko nenutiktų. O A. B. Breivikas tik džiaugsis, jei mes diskutuosime apie tai, kaip Europa turėtų keistis.“
„Kaip padaryti, kad tokie įvykiai nepasikartotų?“, - klausė laidos vedėjas.
G. Aleknonis savo ruožtu prisiminė Norvegijos premjero Jenso Stoltenbergo žodžius: „Mūsų atsakas – daugiau demokratijos, daugiau atvirumo, daugiau humaniškumo, bet mažiau naivumo“.
Specialistas patikslino, kad dėl naivumo dažnai nepastebime kai kurių dalykų.
Lietuvių tautinio centro vadovas Ričardas Čekutis tvirtino, kad Europoje išnyks bet kokios temos tabu.
„Kodėl negalima diskutuoti apie islamizaciją? Kodėl negalima diskutuoti apie holokausto realius mastus? Pavyzdžiui, Austrijos įstatymai draudžia abejoti holokausto aukų skaičiais. Kuo daugiau draudimų, tuo didesnis pavojus bus, kad žmones tie draudimai vargins ir nervins, jie galvos, kad demokratija yra imituojama, kad čia yra tokia pati cenzūra, tik taikomi dvigubo standarto dėsniai. Tokie dalykai demotyvuoja žmones“, - tikino jis.
R. Čekučio manymu, vaikus reikia nuo mokyklos suolo mokyti diskutuoti ir abejoti. Abejonė – mokslo motina. Jeigu žmogus abejoja, jis įrodo savo tiesas.
