Paskambinus pagal skelbimą laikraštyje ateina meistras, atlieka reikalingą darbą, atsiskaitoma ir gražiai atsisveikinama. Tai patogu, paprasta ir taupu abiem pusėms, ypač jeigu apie meistro „verslą“ nieko nežino Mokesčių inspekcija.
Yra ir kitokių istorijų, pasakojančių, kaip meistrai prapuola su išmokėtu avansu arba ignoruoja prašymus ištaisyti padarytą broką. Pasiskųsti nėra kam, nes nei sutartis sudaryta, nei darbininko pavardė ir adresas žinomi.
O štai kad į Mokesčių inspekciją ateitų savarankiškai, tačiau nelegaliai dirbantis meistras ir paskųstų jam už atliktą darbą neatsilyginusį įmonės direktorių, nutinka ne taip jau dažnai. Būtent tokią istoriją „Rinkos aikštei“ papasakojo kėdainietis pensininkas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Reaguota visu rimtumu
Inteligentiškas ir tvarkingas pagyvenęs vyras pasakojo apie penkerius metus užsiimantis elektros instaliacijos darbais, turintis užsakovų ne tik rajone, bet ir kituose miestuose. Maždaug prieš mėnesį vienoje paslaugas teikiančioje Kėdainių įmonėje elektrikas su kolega atlikę elektros instaliacijos darbų, medžiagas ir savo darbą įvertinę 200 litų. Dėl darbo su užsakovu – įmonės direktoriumi sutaręs žodžiu, mat šioje vietoje dirbo jau antrą kartą.
Anot kėdainiečio, dėl kažkokių priežasčių, galbūt nepatenkintas paslaugos kokybe ar kaina, verslininkas mokėti atlygį atsisakęs. Po keleto nepavykusių bandymų gauti pinigus žmogus apsilankė Policijos komisariate ir Mokesčių inspekcijoje. Pastarojoje jis parašė pareiškimą dėl nesumokėto atlygio už atliktą darbą.
Pasakodamas šią istoriją, vyras jautėsi visiškai teisus ir ramus – darbas juk atliktas, todėl reikia sąžiningai atsiskaityti. Klausimą, ar ne lengviau būtų išreikalauti atlygio, jeigu veikla būtų registruota ir su užsakovu sudaryta sutartis, jis įvertino kaip naivų. „Tada valstybei reikėtų mokėti mokesčius ir o aš nieko neuždirbčiau“, – atsakė meistras.
Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kėdainių skyrius šios situacijos kol kas nekomentuoja, nes, remiantis kėdainiečio pareiškimu, vyksta tyrimas. Tad kol kas anksti spręsti ir apie tai, kaip bus įvertinta neįteisinta elektriko veikla ir, kaip teigia kėdainietis, jo paslaugomis pasinaudojęs juridinis asmuo.
Saugiau – kai veikla registruota
Kauno apskrities VMI Kėdainių skyriaus vyr. specialistės Irenos Gasiūnienės paprašėme priminti pagrindinius dalykus, kuriuos, nenorėdami likti apgauti, turėtų žinoti tiek prekės ar paslaugos pirkėjas, tiek pardavėjas.
Pasak specialistės, visais atvejais, kai fizinis asmuo, siekdamas gauti ekonominės naudos, savarankiškai prekiauja, teikia paslaugas ar vykdo gamybą, jis Mokesčių inspekcijoje privalo įsigyti verslo liudijimą, registruoti savo individualią veiklą arba steigti įmonę ir atitinkamai mokėti mokesčius.
Taigi gyventojas ar juridinis asmuo, prieš nuspręsdamas įsigyti prekių ar paslaugų iš fizinio asmens, turėtų pasidomėti, ar šis turi galiojantį verslo liudijimą arba nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą. Paprašykite parodyti ir įsitikinkite, kad gyventojas vykdo tą veiklą, kurią įregistravo, ir ar galima sudaryti sutartį, nes kai kurių veiklos rūšių verslo liudijimų turėtojai neturi teisės parduoti prekių ar teikti paslaugų juridiniams asmenims.
Reikalaukite kvito
Verslo liudijimus turintys žmonės, parduodami prekes ar suteikdami paslaugas, turi išrašyti pirkimo-pardavimo kvitus, o gyventojai–PVM mokėtojai – ir PVM sąskaitas faktūras. Individualia veikla besiverčiantys privalo pirkėjams išduoti vieną iš šių dokumentų: prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą arba kasos aparato kvitą.
Išvardinti dokumentai patvirtina ir pinigų sumokėjimą, ir sąnaudas. Patariama reikalauti pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, kitaip nesutarimų atvejais nebus galimybių įrodyti pinigų sumokėjimo ir nekokybiškos paslaugos suteikimo ar prekės įsigijimo fakto. O skaičiuojant mokesčius šios sumos būtų pripažintos neleidžiamais atskaitymais.
Pajamų mokestis už verslo liudijimą turėtų didėti
Verslo liudijimus šiais metais įsigijo 657 rajono gyventojai. Pajamų mokesčio už verslo liudijimus dydžius pagal veiklos rūšis kasmet nustato savivaldybės. Pasak I. Gasiūnienės, šiemet Kėdainiuose mokesčio už verslo liudijimus dydžiai yra nuo 0 iki 2400 litų kalendoriniams metams.
Nuo šių metų vasario 5 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, kurių nuostatos nuo šių metų liepos 1 dienos didina pajamų mokestį už pajamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Savivaldybių taryboms ir toliau paliekama teisė nustatyti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, tačiau jis negali būti mažesnis už pajamų mokestį, kuris apskaičiuojamas iš 12 minimalių mėnesinių algų sumos atėmus 12 pagrindinių neapmokestinamųjų pajamų dydžių (šiuo metu 320 litų) ir pritaikius pajamų mokesčio tarifą (šiuo metu 24 proc.).Vadinasi, mažiausias pajamų mokestis už verslo liudijimą, neįvertinus savivaldybės teikiamų lengvatų, turėtų viršyti 1000 litų už kalendorinius metus.
Pasak I. Gasiūnienės, šios nuostatos taikomos nuo liepos 1 dienos. Todėl gyventojai, įsigiję verslo liudijimus iki šių metų birželio 31 dienos, galės verstis individualia veikla ir po liepos 1-osios.
Populiarėja individuali veikla
Kėdainių rajone vis daugiau žmonių savo užsiėmimui įteisinti renkasi individualios veiklos formą. Kauno apskrities VMI Kėdainių skyriaus vyr.specialistės žiniomis, šiuo metu individualią veiklą yra įregistravę 735 rajono gyventojai.
Pradėjus vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, pavyzdžiui, remontuoti butus, automobilius, teikti konsultacijas, parduoti medieną, automobilius, žemės sklypus ar kitą nekilnojamąjį turtą, ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną reikia apie tai informuoti mokesčių administratorių. Tai daroma pateikiant prašymą registruoti gyventoją Mokesčių mokėtojų registre ir iš Mokesčių administratoriaus gaunant individualios veiklos vykdymo pažymą.
Registruota veikla suteikia socialines garantijas
I. Gasiūnienė primena, kad registruotos veiklos vykdymas – tai ne tik mokesčių mokėjimas, bet ir platesnės verslo galimybės. Legaliai veiklą vykdantis žmogus gali naudotis socialinėmis garantijomis, sudarinėti teisėtus sandorius su juridiniais ir fiziniais asmenimis, legaliai investuoti į savo veiklą. Visa tai užtikrina ir teisėtą disponavimą savo pajamomis.
Irmina Valantonytė
