Lietuvai tapus Šengeno erdvės nare prie vidinių valstybės sienų su Europos Sąjungos narėmis nebeliko nei pasienio užkardų, nei kontrolės postų, tačiau Lietuvos pasieniečiai okupacijos laikais nusavintų žemės valdų nenori užleisti.
Ar Lietuvos ir Lenkijos pasienyje vėl išdygs spygliuotos tvoros kaip okupacijos laikais, trečiadienį klausia dienraštis "Lietuvos žinios".
Artimiausiu metu Vyriausybė žada svarstyti prieš septynerius metus priimto nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sienos apsaugai skirtų žemės plotų ir jų ribų patvirtinimo" pakeitimo projektą.
Jei projektas bus patvirtintas, 149 ha žemės Lazdijų ir 25 ha Vilkaviškio rajonuose bei 45 ha Kalvarijos savivaldybėje liks Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) žinioje, esą toks plotas reikalingas sienos su Lenkija apsaugai.
Tai reiškia, kad iš Lietuvos pusės žemė, esanti Lenkijos pasienyje, nebus grąžinta buvusiems savininkams, nes lietuviams pasieniečiams, skirtingai nei kaimynams lenkams, nors ir gyvenantiems toje pačioje Europos Sąjungoje (ES) ir Šengeno erdvėje, reikia išsaugoti nemažą žemės plotą, skirtą pasienio juostai.
Pasienio zona Lazdijų rajone ties vaizdingu Galadusio ežeru nuo okupacijos laikų paprastiems piliečiams buvo tabu. Šios apylinkės miškuose, atokiau nuo pašalinių akių, mėgdavo medžioti ir žvejoti sovietinė nomenklatūra. Atkūrus nepriklausomybę, pasikeitė valstybės vadovai, tačiau Galadusio nomenklatūros draustinis ir liko prieinamas tik Vilniaus ir Dzūkijos įtakingiems valdžios vyrams.
Atsivėrus Šengeno erdvei, Lietuvos ir Lenkijos sieną galima kirsti bet kurioje vietoje, o pasienis ties Galadusio ežeru prarado ankstesnę valstybės saugumo reikšmę. Tačiau vietovės grožis išliko. Išliko ir senosios bei naujosios nomenklatūros trauka jam.
Keliolika buvusių žemės savininkų ir jų palikuonių, turėjusių žemę Beviršių, Ūdininkų, ir Galinių kaimuose prie Galadusio ežero, veltui mina įvairių lygių instancijų slenksčius. Atsakymo sulaukia tik tokio - remiantis 2001 metų Vyriausybės nutarimu, kuriuo yra patvirtinti žemės plotai ir ribos, reikalingi valstybės sienos apsaugai, šių žemės plotų negalima grąžinti buvusiems savininkams.
Nors jau sienos apsaugos nebeliko, valdininkai vadovaujasi minėtu nutarimu, buvusieji žemių savininkai kitu - 1992 metų Nr. 343, patvirtinančiu Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas. Šiuo nutarimu numatyta, kad pasienio juostos zonos plotis turi būti suformuotas 5 metrų atstumu nuo sienos.
