Į 2012–2016 metų kadencijos Seimą nepateksiantys politikai neliks nuskriausti. Seimo kanceliarija jiems ir politinio pasitikėjimo pareigūnams išmokės apie 5,5 mln. Lt išeitinių kompensacijų ir išmokų.
Daugiau nei pusė neperrenkami
Artėjantiems Seimo rinkimams Vyriausybė pasirengusi skirti 23 mln. litų – šiek tiek mažiau, nei pageidavo Vyriausioji rinkimų komisija.
Pirmas rinkimų ratas kainuos 17 mln. Lt, o antras – 6 mln. Lt.
„Planavome skirti dar 2 mln. Lt kandidatų diskusijoms per radiją ir televiziją, bet šių lėšų, deja, negausime“, – apgailestavo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Jo teigimu, 2008 m. Seimo rinkimai valstybės biudžetui kainavo 26,6 mln. Lt. Prieš dvejus metus surengtiems Prezidento ir Europos parlamento rinkimams išleista šiek tiek mažiau – 26,4 mln. Lt.
„Dar mažiau mums kainavo savivaldybių rinkimai, kurie vyko šiemet ir jiems išleidome mažiau nei 17 mln. Lt“, – kalbėjo Z.Vaigauskas.
Rinkimų praktika rodo, kad į Seimą naujai kadencijai nepatenka maždaug 60 proc. buvusių parlamentarų.
„Kiekvienas Seimo narys iki paskutinio momento tikisi, kad bus perrinktas į Seimą“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Seimo kancleris Jonas Milerius, Seimo kanceliarijoje dirbantis nuo 1990 m.
Paskaičiavo išeitines kompensacijas
Išeitinės kompensacijos į parlamentą neišrinktiems dabartinės kadencijos parlamentarams kainuos maždaug 5,8 mln. Lt, arba dvigubai daugiau nei po 2008 m. rinkimų, kai išeitinėms išmokoms buvo panaudoti tik 2 mln. Lt.
Pagal Seimo statutą, pasibaigus Seimo nario įgaliojimams, jam išmokama tiek vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime, bet ne mažesnė kaip dvi ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka.
Šiuo metu parlamentaro mėnesio atlyginimas siekia 6 910 Lt neatskaičius mokesčių. Taigi eiliniam parlamentarui, jei nebus perrinktas, priklausys 41,4 tūkst. Lt išeitinė kompensacija.
Daugiau uždirba kokias nors pareigas – komitetų vadovų, frakcijos seniūnų – einantys Seimo nariai. Seimo pirmininkės alga neatskaičius mokesčių sudaro 9 195 Lt, jos pavaduotojų – 7 800 Lt.
„Neišrinktiems parlamentarams suplanavome 4,3 mln. Lt išeitinių kompensacijų, dar 1,5 mln. Lt bus išmokėta jų politinio pasitikėjimo padėjėjams“, – pridūrė Seimo kancleris J.Milerius.
Perrinktiems Seimo nariams išeitinės kompensacijos nepriklauso.
Bendros 2012 m. Seimo rinkimų išlaidos sudarys iš viso 28,8 mln. Lt.
Tikina, kad sunku rasti darbo
Seimo TS-LKD frakcijos seniūno Jurgio Razmos nuomone, išeitinės kompensacijos buvusiems parlamentarams itin reikalingos, kad šie neelgetautų.
„Į Seimą patekęs parlamentaras iš esmės praranda profesinius gebėjimus ir kvalifikaciją, todėl vėliau jam nėra paprasta susirasti darbo. Dauguma darbdavių vengia priimti tokius politikus“, – aiškino J.Razma.
Jo žodžiais, darbdavys, kuris pretenduoja į valstybinius arba savivaldybių užsakymus, nenori, kad įmonė būtų siejama su vienu ar kitu nuo politinės arenos nuėjusiu politiku, nes baiminasi politiko oponentų keršto.
Kai kurie buvę politikai yra net pakėlę ranką prieš save, nesugebėdami po politinės karjeros grįžti į normalų gyvenimą.
Taip 1997 m. lapkričio 11 d. Joniškyje nusižudė jauniausias Kovo 11-osios Akto signataras Gintaras Ramonas.
2003 m. savo namuose iš pistoleto nusišovė ir 1996–2000 m. Seimo narys Jonas Mocartas, nors prieš tai tris mėnesius dirbo UAB „Alsa“ konsultantu.
Politinė korupcija pražudė du ministrus
Artėjantys Seimo rinkimai kaitina aistras ir dėl partijų finansavimo. Antradienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad politinių partijų neturėtų finansuoti juridiniai asmenys, o lėšos turėtų būti skiriamos iš biudžeto ir rinkėjų paramos.
„Tai būtų skaidriausia sistema, kuri atrištų rankas ir politinėms partijoms, ir padarytų jas mažiau priklausomas nuo finansinių rėmėjų. Tai leistų joms neatidirbinėti pinigų arba kitaip vykdyti atskirų grupių užsakymus“, – teigė D.Grybauskaitė.
„Valstiečių laikraštis“ primena, kad įtarimai dėl politinės korupcijos pražudė jau du ministrus. Su buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio motina siejama įmonė „Specializuota komplektavimo valdyba“ (SKV) 2010 m. gavo apie 6 mln. Lt ES paramos, o bendrovė 2006–2007 m. TS-LKD partiją parėmė 53 tūkst. Lt.
Parlamentaras Rimantas Jonas Dagys šių metų balandį pralaimėjo bylą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kuri nustatė, kad eidamas socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas 2009 m. jis skyrė 252 tūkst. Lt ES paramos bendrovei „Elektros zona“. Ji R.J.Dagį per 2008 m. Seimo rinkimus parėmė 16 tūkst. Lt.
Partijoms kasmet skiriama 6 mln. Lt
Šiuo metu Lietuvoje partijos remiamos ir juridinių, ir fizinių asmenų. Paramą jos gauna ir iš valstybės biudžeto. Šiemet VRK aštuonioms didžiausioms partijoms (iš 40 registruotų) paskirstė apie 6 mln. Lt.
VRK pirmininkas Z.Vaigauskas teigia, kad politinių partijų finansavimas biudžeto lėšomis neabejotinai būtų skaidresnis.
„Ši finansavimo tvarka sėkmingai taikoma Vokietijoje, o kitos šalys, tarp jų ir Lietuva, labai rimtai svarsto uždrausti juridiniams asmenims remti politinius judėjimus“, – teigė Z.Vaigauskas.
Anot jo, tik atrodo, kad oficialūs pinigų pervedimai padeda išvengti neskaidrumų, bet „tokia praktika minusų turi nepalyginti daugiau“.
„Tokie aukotojai turi labai gerą atmintį ir nepamiršta paprašyti politikų vienos ar kitos paslaugos“, – sakė Z.Vaigauskas.
Politologas Lauras Bielinis įsitikinęs, kad nors partijų finansavimas iš biudžeto politiką padarytų skaidresnę, vis dėlto Lietuva kol kas pernelyg skurdi, kad galėtų skirti dar didesnę paramą partijoms.
„Biudžetinis partijų finansavimas priimtinas tik turtingose šalyse“, – neabejoja L.Bielinis.
Rėmėjai buvo dosniausi liberalams
Kaip rodo VRK skelbiamos politinių partijų finansavimo ataskaitos, per pirmą šių metų pusmetį daugiausia paramos lėšų gavo Liberalų sąjūdis.
Iš fizinių ir juridinių asmenų ši partija surinko 775 tūkst. Lt. Fiziniai asmenys Liberalų sąjūdžiui paaukojo tik 17 tūkst. Lt, o likusią dalį – įmonės. Nemažai lėšų šiai partijai paaukojo Susisiekimo ministerijos veiklos sričiai priklausančios bendrovės. Susisiekimo ministerijai vadovauja Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.
Antra pagal surinktas lėšas sąraše rikiuojasi Liberalų ir centro sąjunga, kuriai įmonės ir fiziniai asmenys skyrė 623 tūkst. Lt paramos.
Valdančiajai koalicijai priklausantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai gavo per 440 tūkst. Lt paramos.
Opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“, Lietuvos socialdemokratų ir Darbo partijos surinko atitinkamai 622 tūkst., 134 tūkst. ir 125 tūkst. Lt aukų.
Jonas Stanevičius, Seimo narys
Išeitinės kompensacijos Seimo nariams išvis neturėtų būti mokamos, nes parlamentarų darbas trunka kadenciją. Visuomenė mus išrinko, ir jei stipriai neprasikalsi, tai kadenciją baigsi lygiai po ketverių metų. Tada ir baigiasi savotiška darbo sutartis su visuomene. Kompensacijų tema gvildenama kiekvieną kartą prieš naujus rinkimus, bet niekas nesikeičia. Ar atsisakyčiau išeitinės kompensacijos, jei neišrinktų? Jei reikės, tai ir atsisakysiu. Nuo 18 metų nesėdėjau be darbo rankų sudėjęs, todėl neprapulsiu.
Kęstutis Daukšys, Seimo narys
Tenka pripažinti, kad padirbęs Seimo nariu politikas praranda profesinius įgūdžius. Būdamas verslininku kadenciją baigusio Seimo nario į darbą tikrai nepriimčiau, nes jis tik trukdytų verslui. Įsivaizduokite dvi kadencijas Seime pradirbusį parlamentarą, kuris, būdamas medikas, vėl pradeda dirbti pagal profesiją. Man būtų baisu eiti pas tokį mediką. Tad norime ar nenorime, išeitinės kompensacijos yra tam tikra socialinė parama buvusiems politikams. Žinoma, jei žmonės perrinktų šios kadencijos Seimą, valstybė sutaupytų pinigų, nes niekam nepriklausytų kompensacijos. Bet, manyčiau, kur kas pigiau yra sumokėti tuos 6 mln. Lt, nei palikti dabartinę Seimo valdančiąją daugumą, kuri žalos valstybei pridarė daugiau nei kainuos jai sumokėti išeitines kompensacijas.
Gediminas Stanišauskas
