Nesutarimai dėl Jono Miliaus pakurstė svarstymus, ką bausti ir kam atleisti

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų, ar Vyriausybė teisėtai atleido Valstybinės maisto ir veterinarijos vadovą Joną Milių. Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius tokius sprendimus vertina neigiamai.

„Aš manau, kad J. Milius turėjo anksčiau pats atsistatydinti. Ir truputį aš, jeigu tai yra tiesa, girdėjau neteisingą informaciją, kad jis tokio raginimo iš manęs nebuvo susilaukęs“, - sakė A. Butkevičius. Jis pabrėžė, kad paskutiniame jo raginime dalyvavo viešųjų ryšių specialistė, kuri šį pokalbį girdėjo.

Anot ekspremjero, buvo baimintasi, kad J. Miliaus istorija pakenktų visai Lietuvos maisto pramonei. Į Lietuvą turėjo atvykti ekspertų grupės iš Kinijos mėsos perdirbimo įmonių inspektavimui, tačiau vizitas buvo atidėtas. „Aš manau, kad tam tikri vizitai iš užsienio specialistų buvo atidėti, nes mes gavome keletą laiškų. Laišku, kad Lietuvoje dedasi, Lietuvos pieno produktai buvo vertinami labai aukštai, o kai kurie ir kiti moraliniai dalykai buvo prasilenkę su Lietuvos Respublikos įstatymais“, - teigė A. Butkevičius. Anot socialdemokrato, J. Miliui sumokėti nereikės. „Jeigu reikės sumokėti, mes sudarysim tokią opiniją, kad kai kurie institucijų vadovai gali užsiimti jiems neleidžiama veikla, proteguoti tam tikras kompanijas, sudarant sąlygas eksportuoti nekokybišką produkciją į užsienio rinką, tiek ir realizuojant tą produkciją Lietuvoje. Jeigu bus toks priimtas įstatymas, tada neįsivaizduoju, kaip mes galėsim sutramdyt tam tikrus vadovus, kad jie nepiktnaudžiautų tarnybine padėtimi“, - sakė A. Butkevičius.

Petras Gražulis laikosi nuomonės, kad Jono Miliaus atleidimas buvo politinis susidorojimas. Tai jis pakartojo žurnalistams. „Jis nepažeidė nei vieno teisės akto“, - sakė parlamentaras.

„Tvarkietis“ taip pat pridūrė, kad jei Konstitucinis teismas nuspręs, kad nebuvo pagrindo atleisti J. Miliaus, galbūt bus sudrausminti pareigūnai, kurie prisidėjo prie atleidimo. „Turi būti atleistas teisiniu pagrindu. Čia teisinio pagrindo nebuvo“, - teigė P. Gražulis.

Teismo sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra neskundžiamas. Kol savo išaiškinimo nepateiks Konstitucinis Teismas, J.Miliaus byla nebus nagrinėjama, ji bus laikinai sustabdyta. Kreiptis į Konstitucinį Teismą buvo prašęs pats J.Milius.

„Tam tikrus klausimus spendžia Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kiek tai susiję su Vyriausybės priimtais sprendimais. Todėl teismas šitoje situacijoje nusprendė, kad teisingiausia būtų gauti išaiškinimą iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo“, - paaiškino teisėjas A.Kaminskas. Jis mano, kad jo sprendimas šioje situacijoje yra "tikslingiausias ir teisingiausias". Teisėjas nedetalizavo, kuo konkrečiai suabejojo nagrinėdamas bylą.

REKLAMA

Nei J.Milius, nei Vyriausybės atstovas į sprendimo paskelbimą ketvirtadienį Vilniaus apygardos administraciniame teisme neatvyko.

Vyriausybė J.Milių atleido spalio pradžioje. Vyriausybės atstovai teigia, kad atleidimo pagrindas buvo nepritarimas veiklos ataskaitai. J.Milius teigia, kad ataskaita Vyriausybėje net nebuvo svarstyta, o atleidimą lėmė politiniai motyvai.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų