„Nešiosiuosi, žiūrėsim, kaip gražiai jis išdžius ir pasikabinsiu kambaryje, kad turėčiau prisiminimą šios dienos“, – sako vilnietė Aneta.
Tai, kas rugpjūtį gyva, žmogus nuo seno mėgino bent truputį išsaugoti. Derlių – žiemai, žolyną – puokštėje, o pačią dieną – prisiminimuose susitikimų su bičiuliais.
Lietuvoje minėta Žolinė
Būtent šitokią Žolinės prasmę nupasakoja etnologė Gražina Kadžytė.
Didžiosios santarvės tarp gamtos ir žmogaus – to džiaugsmo, kad turime subrandintą derlių, kad viskas gražiai užaugo, sužaliavo, davė vaisių ir sėklą“, – sako etnologė Gražina Kadžytė.
Kalendoriuje Žolinė – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų diena. Lietuviškoje tradicijoje su ja per šimtmečius pynėsi derliaus palaiminimas, padėka ir per vasarą sužydėję žalumynai.
„Žolinės puokštė kaip tik ir yra ta, kuri sujungia patį seniausią tą derliaus pašventinimo ritualą su dabartinėm dienom“, – teigia G. Kadžytė.
O dabartinės dienos į puokštę įdeda ir savų augalų. Šiųmetė Botanikos sodo parodos karalienė – ežiuolė.
„Šiais metais mes turime ežiuolę – kvapniųjų ir gražiųjų augalų parodos karalienę“, – sako VU Botanikos sodo atstovė Aida V. Dobkevičiūtė.
Šventėje Kairėnuose – dešimtys žolininkų, paskaitos, ekskursijos ir dirbtuvės.
„Žolinių tradicija yra žolinėti kartu – o žolinėti įdomu kartu, be abejo, su specialistais“, – priduria A. V. Dobkevičiūtė.
O štai daugelis čia ieško jiems tinkamiausių vaistažolių.
„Atskiri mišiniai, kiekvienas susideda iš keliolikos žolelių ir žmonės renkasi, ko jiems reikia“, – pasakoja Rūta.
Rūta atsivežė mamos ūkyje pagal jos receptūras sudarytus žolelių mišinius, o prie kito stalo pirkėjai jau ieško augalo, galinčio pavaduoti net kavą.
Vieno iš vaistažolių fabriko vadovas sako, kad lietuviai pagal vaistinių augalų vartojimą yra vieni Europos lyderių. O vaistažolės, pasirodo, taip pat turi savo madas.
„Visai neseniai mes pergyvenom kanapių madą. Praėjo, viskas, poreikis sumažėjo. […] Viena iš jų – pelynas, kartusis skėtis, tai naujai atgimusi vaistažolė, seniai žinoma, bet šiuo metu ant bangos. Taip, neskanu, bet sveika, dėl to vartoja“, – sako „Švenčionių vaistažolių“ direktorius Elmantas Pocevičius.
Pastarosiomis savaitėmis, anot prekeivių, dėmesio sulaukia ir ciberžolė.
O jau ne pirmus metus lietuviai karštligiškai graibsto ir gaurometį.
„Viskas praktiškai rinkta Nemenčinės apylinkėse, kur gyvenu, iš savo žemės“, – pasakoja Martynas.
Martynas iš Nemenčinės pasakoja, kad dar prieš dešimtmetį ėmė rinkti gaurometį sau, mokėsi jį paruošti ir fermentuoti, o vėliau arbata iš asmeninio smalsumo virto pagrindine veikla.
Daugiau – TV3 Žinių reportaže teksto viršuje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
- kažkas diktavo, kitas užrašinėjo ir.. gerai nenugirdo.. :)
Ne SKĖTIS. Pelynas yra kartusis kietis.
