Rusijos milijonierių pavyzdžiu jau seka ir Lietuvos piliečiai: pusvelčiui išsinuomoję gerą gabalą valstybinės žemės Kuršių nerijoje, jie tvoromis užsitveria ne tik savo kiemus, bet ir Kuršių marias, rašo „Lietuvos žinios“.
Iki šiol lietuviai tik kraipė galvas matydami, kad Rusijai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje leidžiama tokia savivalė, tačiau ji įsivyrauja ir Lietuvoje, kurios kontroliuojančios institucijos nenori regėti pažeidimų.
Juodkrantėje, pačioje matomiausioje Kuršių marių vietoje, prieš porą metų neva niekam nežinant išdygo keli nelegalūs statiniai, dėl kurių dabar bylinėjamasi teismuose. Jeigu statybos būtų buvusios sustabdytos pačioje pradžioje, bylinėjimosi ir nuostolių būtų mažiau. Tačiau įvairiausių valstybinių institucijų, kurių atstovų knibždėte knibžda Klaipėdoje ir Neringoje, darbuotojai nematė, nepastebėjo, nežinojo, kad vietoj planuoto jachtklubo Juodkrantėje statomas kur kas didesnis nei leista restoranas.
O šių metų pavasarį Juodkrantėje prie savavališkai iš jachtklubo į restoraną virtusio statinio atsirado senovinio piratų laivo maketas, pavadintas "Kogu". Jame visą vasarą veikė brangus restoranas. Jo atidaryme dalyvavo įvairių Klaipėdos institucijų, duodančių leidimus viešojo maitinimo įstaigoms veikti, vadovai ir atstovai. Bet jie irgi nematė, nežinojo, nepastebėjo, kad laivas, kuriame puotauja, neteisėtai paverstas restoranu.
Laivo registro dokumentuose nurodyta, jog tai nedidelė irklinė valtis, į kurią galima krauti ne daugiau kaip 800 kilogramų krovinį. Kitaip tariant, ji išlaikytų tik aštuonis suaugusius žmones. O savarankiškai plaukti šis laivas apskritai negali, nes yra dekoracija. Tačiau šioje "irklinėje valtelėje" visą vasarą buvo aptarnaujami būriai klientų, jos savininkai nemokėjo nei už žemę (restoranas plūduriuoja vandenyje), nei už švartavimąsi uoste (Juodkrantės uostas neįregistruotas).
Tik dekoracija
Rudenį "Kogo" šeimininkai susirūpino perregistruoti laivą. Bet tai atsitiko ne todėl, kad kuri nors valstybinė institucija pareikalavo pateikti dokumentus, įrodančius, jog restoranas veikia teisėtai. "Kogu" susidomėjo LŽ ir labai greitai sužinojo, kad laivas Juodkrantėje įsikūrė piratiškai, be reikiamų leidimų, tačiau itin patogioje vietoje - greta savininkų, Neringos žvejų Kauneckų, trobelės.
"Viskas įregistruota, viskas teisėta, - patikino LŽ Ričardas Kauneckas, su dukterimi Jovita "Kogą" pavertęs restoranu. - Šis laivas, pastatytas 2006 metais, dalyvavo Kuršių mariose kuriant filmą apie piratus, o po filmavimo mes jį nusipirkome ir pertvarkėme į restoraną. Laivas įregistruotas kaip plaukiojanti priemonė-restoranas."
Tačiau R.Kauneckas melavo. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininkas Algividas Dainoras paaiškino, jog filmavimo grupė, pastačiusi piratų laivą primenančią dekoraciją, buvo nubausta, kad Kuršių mariomis plukdė neįregistruotą laivą. Juostos kūrėjai dievagojosi, jog tai tik filmuoti skirta dekoracija, todėl inspekcija sutiko jį įregistruoti kaip pramoginį irklinį laivą.
"Nuo to momento, kai laive buvo atidarytas restoranas, tai - neteisėta, - užtikrino A.Dainoras. - Kauneckai jį įkūrė savavališkai. Jie tik šių metų rugsėjo 4-ąją kreipėsi į inspekciją, kad laivas būtų perregistruotas į plaukiojančią priemonę, kurioje leidžiama įrengti restoraną. Tam, kad perregistruotume, savininkai turi pateikti leidimą iš Aplinkos ministerijos ir Nacionalinio parko, taip pat būtina techninė laivo apžiūra. Jau spalio vidurys, o jokių naujų dokumentų Kauneckai mums nepristatė."
Spyna ant uostelio vartų
Nenuostabu, kad Juodkrantėje didžiulio laivo nepamatę valstybės viešojo intereso sergėtojai nepastebėjo Pervalkoje ir pakabintos spynos, kuria užrakinamas Pervalkos uostelis. Nedidelis tas uostelis, jame telpa gal 15-20 kateriukų ir valčių, bet valstybei, taip ir neįregistravusiai jūrinio statinio, kainavo kelis milijonus litų. Uostą pastatyti brangu, tai išgali tik valstybė. O štai nusipirkti pakabinamą spyną pakanka ir dešimties litų. Tokia dabar nuo nepageidaujamų laivelių saugo Pervalkos uostelį.
Spyna nukabinama tada, kai į privačius apartamentus, anksčiau buvusius poilsio namus, esančius greta uosto, ištaigingais kateriais atplaukia tų statinių savininkai. Spyna garantuoja, kad apartamentų gyventojai laisvą vietą uostelyje visada turės. O visi kiti vandens turistai savo laivus, valtis ir laivelius priversti švartuoti prie apleisto molo, visai neapsaugoto nuo bangavimo.
Atitvertos Kuršių marios
Iki šiol Kuršių marių pakrantė Neringoje buvo atvira visiems, išskyrus skandalingąjį namą Juodkrantėje, prie Gintaro įlankos. Čia privati tvora siekia vandenį, o reikalavimų nugriauti ją niekas nepaiso. Tvora tebestovi kur stovėjusi, nes 1997 metais buvęs Neringos architektas Ričardas Krištopavičius, klusniai vykdęs buvusio mero Stasio Mikelio nurodymus, davė leidimą ją pastatyti. S.Mikelis jau miręs, R.Krištopavičius seniausiai nebedirba Neringoje architektu, o tvora nepajudinama, nes valdininkų parašas Lietuvoje kartais viršesnis už įstatymą. Valdininkų, kuriems už tarnybinius nusižengimus numatytas tik kelių mėnesių drausminės atsakomybės terminas, parašas galioja amžinai.
Apskrities dovana - pusė hektaro
Klaipėdos apskričiai jau seniai nebevadovauja Laisvūnas Kavaliauskas. Jis tapo kukliu paveldosaugininku. Tačiau L.Kavaliausko įsakymas, kuriuo pusė hektaro žemės Kuršių nerijoje be jokio konkurso buvo išnuomota privačiai valdai Pervalkoje, Pervalkos g. 31, galios dar kelias dešimtis metų. Sklypas, iki L.Kavaliausko įsakymo turėjęs rekreacinį statusą, taigi buvęs prieinamas visiems poilsiautojams, 1998-aisiais tapo privačiu. 1998 metais apskrities viršininkas AB "Autuva", kuriai Pervalkoje priklausė poilsinė, išnuomojo 0,6 ha sklypą. Bendrovė iškart poilsinę, o kartu ir nuomos teisę į sklypą pardavė. Jis be konkurso atiteko naujiems šeimininkams - Larisai Mazur ir Jonui Bičkui. Tam nekilnojamuoju turtu prekiavusiam J.Bičkui, kurį 2006 metais Klaipėdos ekonominė policija dviem paroms buvo uždariusi į areštinę už PVM grobstymą ir iki šiol tiria galimas jo aferas.
Dabar pastatas ir sklypas priklauso tik L.Mazur, nes ši išpirko iš J.Bičkaus jo dalį. Išnuomotą valstybinės žemės sklypą neseniai apjuosė tvora nuo kelio iki pat Kuršių marių. Už tvoros - ir kadaise AB "Autuva" poilsio namams priklausiusi, visiems buvusi prieinama universali sporto aikštelė, pritaikyta žaisti tenisą, krepšinį, rankinį, tinklinį. Dabar ja naudojasi tik L.Mazur šeima.
Visiems kitiems Lietuvos gyventojams likęs tik siauras takelis tarp Kuršių marių ir L.Mazur tvoros, nors visoje Kuršių nerijoje atstumas gyvenvietėse nuo marių iki artimiausios tvoros - ne mažesnis negu penki metrai.
"Negaliu rasti Pervalkos g. 31 namo šeimininkų, jų ir Lietuvoje nėra", - bandė paaiškinti, kodėl nesidomi marias beveik atitvėrusia tvora Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vyresnysis specialistas Laimutis Mockaitis.
Paslaptingoji namo šeimininkė, kuriai apskritis be konkurso išnuomojo 0,6 hektaro sklypą, kai paprastai namų valdai visoje Lietuvoje skiriama daugiausia 15 arų, o Neringoje dar mažiau, tikrai gyvena ne užsienyje. Larisos ir Ivano Mazurų šeima seniausiai įsitvirtino tarp Klaipėdos milijonierių. Ji niekur nesislapsto, į užsienį nuo mūsų valdininkų nebėga, o valdo jūros krovinių agentūrą "Baltijos grupė", išgarsėjusią Klaipėdoje tuo, kad pasistatė pirmą modernų pastatą pačiame uostamiesčio centre, Donelaičio g. 19. Tas stiklinis kubas, beveik užgožęs posūkį vienoje pagrindinių gatvių, yra tarsi spąstai transportui - kartą pastato vestibiulyje atsidūrė automobilis, nes vairuotojas ties posūkiu neįstengė jo suvaldyti.
Klaipėdoje dėl "Baltijos grupės" namo kyla problemų transportui, o Pervalkoje - Kuršių marių pakrante vaikštinėjantiems žmonėms. Ir šernams.
"Nuo tvoros iki Kuršių marių atstumas tikrai tik 1-1,5 metro, - patvirtino L.Mockaitis, - tačiau tvora, manau, pastatyta teisėtai. Namą prižiūrinti moteris pasakojo, jog šeimininkai šią vietą užtvėrė tam, kad apsaugotų pakrantę nuo šernų, kurie ją išknisa."
Keistas šernų pasirinkimas - knisti palei L.Mazur tvorą. Gal ir jiems per mažai vietos pereiti pakrante? O kadangi žvėrys tarnyboms pasiskųsti negali, todėl bando patys nuversti ne vietoje atsiradusią kliūtį?
Be to, jei šernai ir būtų sugebėję parašyti skundą apskričiai, jiems tai nebūtų padėję praplatinti tako. Nes LŽ į savo užklausimą išgirdo, kad L.Mazur tvora teisėta ir stovi ten, kur priklauso. Nesvarbu, jog per arti vandens, vis vien teisėta, nes taip numatyta detaliajame plane.
Nesustabdomas godumas
Šiais metais prasidėjus teismams dėl Neringą bjaurojančių, jos infrastruktūrai kenkiančių statybų atsirado viltis, kad gobšumo banga bus sustabdyta. Tačiau Neringa grobiama toliau - dabar jau iš Kuršių marių pusės. O valdininkų būrys įtakingų grobikų nestabdo - juk lengviau nematyti, nežinoti, nepastebėti.
Rūta Skatikaitė
