laisvūnas kavaliauskas

Klaipėdoje nugriautas i į Kultūros paveldo sąrašą įrašytas pastatas, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Prieš porą savaičių Daržų gatvėje buvo nugriautas 1773 metais statytas baroko stiliaus bruožų turėjęs namas. Darbai vyko pastatą uždengus.

 Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį pakeitė nuosprendį neteisėtai kapinyną šalia Apuolės piliakalnio Skuodo rajone kasinėjusiems dviem juodiesiems archeologams. Nors jie buvo išteisinti dėl kultūros vertybių kontrabandos, tačiau paskirta bausmė ir valstybei priteistas maždaug pusės milijono litų ieškinys palikti galioti.

 Neprižiūrimas valstybės saugomas XIX amžiaus Klaipėdos rajono Kalotės kaimelio vokiečių kapines nebe pirmą kartą ėmė rausti kapų plėšikai, rašo „Lietuvos žinios“. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas sako, jog bus kreipiamasi į policiją dėl palaikų išniekinimo. Kapinės patenka į Pajūrio regioninio parko (PRP) teritoriją, tačiau ši institucija nenori prisiimti atsakomybės dėl jų apsaugos.

Įtariama, kad neseniai Skuodo rajone sulaikyta juodųjų archeologų grupė iškasinėjo dar 12 kuršių kapinynų ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Archeologai, baisėdamiesi tokia nelegalia veikla, sako, kad iškasinėti kapinynai visiems laikams mokslui tapo beverčiai, pranešė LTV "Panorama". Neseniai porą juodųjų archeologų Skuodo rajone, Apuolės kapinyne, su įkalčiais - keliais šimtais radinių - sulaikę kultūros paveldo saugotojai sako spėjantys, kad tie patys žmonės bus pasidarbavę dar mažiausia...

Klaipėdos dailės parodų rūmuose (Aukštoji g.1/Didžioji Vandens g. 2) gegužės 31 d. (sekmadienį), 12.00 val. edukacinio projekto „Klaipėdos kultūrinis žemėlapis“ baigiamasis renginys - žemėlapio pristatymas. Šį sekmadienį, gegužės 31 d. 12.00 val. Dailės parodų rūmų kiemelyje įvyks baigiamasis projekto renginys – Klaipėdos kultūrinio žemėlapio pristatymas.

Danės krantines rekonstruojanti technika baigia sulyginti su žeme istorinius knechtus, skirtus laivams švartuoti. Į niokojamą praeities paveldą dėmesį pirmasis atkreipė klaipėdietis dailininkas marinistas Edvardas Malinauskas. Nuo 1946-ųjų uostamiestyje gyvenantis dailininkas dar prisimena, kad pokariu, netekę savo funkcinės paskirties, iš granito tašyti knechtai buvo tapę romantišku krantinės akcentu - ant jų kaip ant suolelio atsisėsdavo įsimylėjėlių porelės.

Išėjus į Klaipėdos gatves ar statant automobilį reikėtų dažniau pakelti akis į dangų, kad paskui netektų "pabendrauti" su krentančia čerpe, plyta ar balkonu. Klaipėdoje šiuo metu griūva mažiausiai 50 namų. Šie pastatai kelia vis didesnę grėsmę tiek jų gyventojams, tiek praeiviams, tačiau artimiausiu metu situacija negerės. Teisiškai nėra reglamentuota, kas atsakingas už namo fasadą - butų šeimininkai, bendrijos ar pastatą administruojančios įmonės. Pinigų remontui neturi nei vieni, nei kiti.

Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas atsidūrė keblioje padėtyje. Jis turės įvertinti sprendimą, kurį pats priėmė dirbdamas Neringoje. Kad ir ką darytų milijonieriai klaipėdiečiai Larisa ir Ivanas Mazurai unikaliame gamtos kampelyje Pervalkoje, valdininkų akimis, viskas teisėta.

Nėra tokių dalykų, kurių Klaipėdos apskrities ir uostamiesčio savivaldybės vadovai nepadarytų dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojo Sauliaus Trečekausko ir jo giminaičių, sumaniusių Melnragėje statyti visą gyvenvietę nustelbsiantį viešbutį. Kelios institucijos dabar suka galvą, kuri jų turi prašyti Vyriausybės, jog ši inicijuotų valstybinės reikšmės miško Melnragėje paskirties patikslinimą.