Nors kalendoriuje – dar tik pusiaužiemis, gamtoje, regis, jau greitai bus pavasaris. Skaitytojai tikina netgi vienišą žibutę šlaite aptikę... Pavasario dvelksmą pajuto ir daugelis kaimiečių, kurių keliukus pasiglemžė vanduo, o pasėliai atsidūrė vandenų dugne.
Rusnė jau atkirsta
Pirmieji, kaip ir kasmet, artėjantį pavasarį pajuto pamario gyventojai. Savaitgalį savarankiškai pasiekti Rusnę nebuvo įmanoma. Prie apsemto kelio daug mašinų nebuvo, bet automobilius kelianti technika be darbo irgi nestovėjo. Netrūko ir žioplių: juk įdomu pasigrožėti nekasdieniu reiškiniu. Tik vietos gyventojams – ne iki smalsumo, nes jie tokiu metu potvyniui dar nebuvo pasiruošę. Bet, kita vertus, pasak vieno sutiktojo, nebėra kam ir ruoštis: senoji karta kaimuose išmirė, o jaunieji seniai sodybas apleido, tad greitai tokių operacijų, kaip kartais stebėdavome net per televiziją, jau nebus, ir senasis Valteris Žalgirių kaime lydekos krosnyje nebesužvejosiąs. Beje, pamario gyventojai tuo ir ypatingi, kad nebijo vandens. Per didžiuosius potvynius net svarbiausius darbus nudirba: sako, prisiverda naminukės visiems metams, nes tuo metu joks policininkas į namus neužsuks. Tačiau ir tai jau vis rečiau nutinka, nes nebėra nei kam virti, nei kam gerti. Bėdų apsemtuose kaimuose daugiausia nuotykių patiria atvykėliai: matėme, kaip keliukuose, vedančiuose į sodybas, kepurnėjosi lengvieji automobiliai, turėję viltį patekti ten, kur jiems reikia.
Pakruojyje „išplaukė“ dvaras
Šiemet nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė Pakruojo dvaras. Paprastai nuo potvynio nukentėdavo prie užtvankos esančios sodybos. Yra buvę, kad per naktį staiga sukilęs vanduo paskandino prie būdų pririštus šunis, buvo prarastas vienas kitas galvijas. Tačiau šiemet iš upės besiveržiantis vanduo pirmiausia užliejo arčiausiai esantį vandens malūną su jame įrengta konferencijų sale, pasikėsino į viešbutį „Stadala“, teko skubiai atšaukti savaitgaliui planuotus renginius.
Tokia situacija susiklostė ne be žmogaus įsikišimo: dar praėjusį penktadienį Pakruojo rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Pupinis buvo įspėjęs Pakruojo dvaro valdytoją, kad vandens lygis užtvankoje bus žeminamas 30 cm. Šitaip norėta gelbėti gyventojų sodybas. Deja, kiek laiko ramiai kritęs vanduo tarsi apsigalvojo ir parodė savo galybę: staiga sušilus orams, staiga sukilo ir upės vandens lygis, o tada situacija tapo nevaldoma – vanduo užtvindė du Pakruojo dvaro pastatus, vanduo sunkėsi pro sienas į rekonstruotas patalpas...
Kas dėl to kaltas? Gamtai ieškinio nepareikši, tad kalti lieka projektuotojai, kurie, projektuodami prie upės pastatus, neprognozavo potvynių. O neprognozavo jų todėl, kad ant Kruojos nebuvo užtvankos... Pakruojo dvaras – didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba.
Skandina pasėlius
Nelinksma šiomis dienomis ir kitų paupių gyventojams bei tiems, kurie gyvena žemesnėse vietose: važiuojant kaimų keliukais galima pasijusti tarsi Suomijoje, kur tyvuliuoja gausybė ežerėlių. Ūkininkai sunerimę: jei vanduo ilgiau išsilaikys, nebus derliaus, nors ruduo jį gana gražų buvo pažadėjęs.
Nijolė Petrošiūtė
