Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną mini ir šalyje įsikūrę pabėgėliai. Pabėgėlių centruose prieglobsčio paprašę užsieniečiai supažindinami su Lietuvos visuotine istorija bei tautos valia, kūrusią laisvą ir nepriklausomą Lietuvą.
Kovo 12-ąją, ketvirtadienį, Ruklos pabėgėlių centre vyks Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtas renginys. Į jį bus pakviesti sėkmingai socialinę integraciją atliekantys pabėgėliai.
Pasak Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus Aivydo Keršulio, tai daugiau simbolinę prasmę turintis renginys, siekiant paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, neužmirštant nelengvos pabėgėlio dalios.
"Ėjimas į valstybės nepriklausomybę ir pabėgėlio kelias pažymėtas panašiais ženklais: kančios ir vilties, galiausiai vedančių į galutinį tikslą – gražesnės ateities sukūrimą. Lietuvoje įsikūrę pabėgėliai sėkmingai integruojasi į visuomenę, domisi kultūra ir istorija. Kai kuriems jų Lietuva tapo antraisiais namais. Todėl minėdami Lietuvai svarbią datą, norėjome pasidalinti ir tuo, ką mums reiškia kovo 11-oji, kokia šios datos prasmė tautai ir gyvenantiems Lietuvoje", - sakė A.Keršulis.
Jis taip pat pažymėjo, kad gyvendami ekonomikos sunkmečiu, neturėtume užmiršti ir tų, kurie susiduria su didesniais sunkumais, kai dėl patiriamo persekiojimo tėvynėje negali naudotis nei žmogaus teisėmis, nei savo šalies gynyba.
Pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus pavaduotoja Beatričė Bernotienė su prieglobsčio prašančiais užsieniečiais dirba nuo pirmųjų centro įkūrimo dienų. "Per dvylika centro veiklos metų didesnių problemų dėl rasizmo ar agresijos prieš kitataučius nebuvo. Lietuviai nuo seno buvo tolerantiški ir sugebėjo priimti kitataučius, kaip, pavyzdžiui, kadaise buvo priimti karaimai Trakuose", - sakė B.Bernotienė.
Panašiai galvoja ir patys pabėgėliai - kaip liudija pabėgėlių apklausos, lietuviai juos priima gerai (42 proc. apklaustųjų). Maždaug pusė jų sutiktų likti Lietuvoje, ir, nors dauguma jų menkai išsilavinę ir neturi jokios specialybės, norėtų šalyje pradėti savo verslą. Apie 15 proc. išreikė norą grįžti į tėvynę, pasibaigus karui ar pasikeitus politiniam režimui.
Viena iš prigimtinių žmogaus teisių yra teisė ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir šiuo prieglobsčiu naudotis.
Laikydamasi Ženevos Konvencijos, Lietuva pabėgėlius priima nuo 1996 metų. Šalis įsipareigojo laikytis visų prieglobsčio prašytojus ginančių tarptautinių įstatymų bei padėti šiems asmenims integruotis į visuomenę.
Lietuvoje praėjusiais metais prieglobsčio paprašė 540 įvairių šalių piliečių. Per dvylika metų – kuomet Lietuva pradėjo priiminėti pabėgėlius – prieglobsčio prašė beveik 5 tūkst. žmonių.
Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) duomenimis, pasaulyje šiuo metu yra apie 20 mln. pabėgėlių.
Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos programą Lietuvoje įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, Pabėgėlių priėmimo centras, nevyriausybinės organizacijos ir savivaldybės.
