Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos, apsukusios procedūrų ratą, vėl grįžta svarstyti ir taisyti į pagrindinį - Švietimo, mokslo ir kultūros (ŠMK) - komitetą.
Dėl netikėtos konservatoriaus Gintaro Songailos pataisos, dėl kurios keičiasi įstatymo principai, ŠMK pirmininko Valentino Stundžio siūlymu įstatymas grąžintas į komitetą.
Trečiadienį 45 parlamentarai balsavo už tai, kad būtų atkurta Prezidentės Dalios Grybauskaitės sukurtos darbo grupės išbraukta nuostata, draudžianti nepilnamečiams rodyti informaciją, kuria skatinami homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai. Darbo grupė buvo įrašiusi nuostatą dėl informacijos, kuria skatinama nepilnamečių seksualinė prievarta ir išnaudojimas, bet kokie mažamečių lytiniai santykiai.
Su darbo grupės pataisymu nesutinkantis "tvarkietis" Andrius Mazuronis klausė, ar pagal tokį įstatymą jo vaikas, einantis į antrą klasę, bus apsaugotas nuo "Gender loops" programų, kur vienas princas myli kitą princą. "Ar aš nepamatysiu su vaivorykštės spalvų vėliavomis egzotiškai apsirengusių žmonių gatvėse ir ar neturėsiu vaikui aiškinti, kas čia vyksta ir kodėl?" - klausė jis.
Seimas pritarė Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Gedimino Navaičio pasiūlymui dėl nepilnamečių apsaugos nuo agresyvumą ir nepagarbą gyvybei skatinančios informacijos ribojimo. Seimo narys pasiūlė detalizuoti smurtinio pobūdžio informacijos sąvoką ir apibrėžti, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama smurtinio pobūdžio, skatinanti agresyvumą ir nepagarbą gyvybei, informacija.
"Viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, kompiuteriniuose žaidimuose agresyvumą ir nepagarbą gyvybei, smurtą skatinančios informacijos tikrai daug. Jeigu įstatymo rengėjai mano, kad erotinio pobūdžio informacija, t. y. informacija apie gyvybės pradėjimą, yra žalinga nepilnamečiams, tai informacija apie gyvybės naikinimą turėtų būti vertinama kaip dvigubai žalinga", - sakė G. Navaitis.
Įstatymo projekte buvo numatyta, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama smurtinio pobūdžio viešoji informacija, šios sąvokos nedetalizuojant.
Kaip ELTA jau skelbė, šalies vadovė D. Grybauskaitė, nors ir nepritarė, šį įstatymą pasirašė, tačiau pažymėjo, kad jį reikia tobulinti.
Prezidentė nepritarė įstatyme nustatytam informacijos ribojimo teisiniam mechanizmui. Jos nuomone, siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio, turi būti pasirinktos tik nediskriminuojančios, aiškiai apibrėžtos, proporcingos, demokratinėje visuomenėje būtinos priemonės, neleidžiančios pažeisti vaiko teisės į saviraiškos laisvę ir nesuteikiančios jokios galimybės piktnaudžiauti teise.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą buvo vetavęs kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus, tačiau Seimo narių šalies vadovo argumentai neįtikino.
Liepos 14-ąją Seimas, atmesdamas V. Adamkaus veto, pakartotinai priėmė naujos redakcijos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą.
Siekdama kuo skubiau imtis visų teisinių priemonių Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui tobulinti ir ne populistiniam, bet teisinės valstybės principus atitinkančiam sprendimui rasti, Prezidentė D. Grybauskaitė sudarė darbo grupę, pateikusią siūlymus dėl šio įstatymo tobulinimo.
Į darbo grupę buvo įtraukti socialinių mokslų atstovai ir žmogaus teisių apsaugos specialistai: Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Mesonis ir docentė Edita Žiobienė, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Mizaras ir docentas Dainius Pūras, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Darbo grupės veiklą koordinuoti paskirta Prezidentės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė.
Vykdant valstybės prievolę ginti nepilnamečius nuo neigiamo informacijos poveikio, įstatyme siūloma įtvirtinti aiškią tokios informacijos vertinimo ir ribojimo tvarką bei kriterijus. Nustatant, ar informacija gali būti kenksminga nepilnamečiams, siūloma remtis realia tokios informacijos daroma žala nepilnamečių psichinei ir fizinei sveikatai bei jų dvasiniam ir socialiniam vystymuisi.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma išplėsti Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijas vykdant prevencinę ir analitinę veiklą, pavedant jam, bendradarbiaujant su viešosios informacijos skleidėjais, rengti įstatymo taikymo gaires, praktikos apibendrinimus bei rekomendacijas. Pataisose taip pat akcentuojama atsakingų institucijų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų bendradarbiavimo ir prevencinės veiklos svarba.
