Jei Lietuvą užkluptų stichinė nelaimė ar grėstų didžiulė ekonomikos krizė, padariniams likviduoti skirtas valstybės rezervas būtinomis gėrybėmis galėtų aprūpinti tik vieno rajono centrą, teigia „Lietuvos žinios“.
Patarlė byloja - atsarga gėdos nedaro. LŽ domėjosi, ar valstybė galėtų padėti krašto gyventojams, jei šie atsidurtų stichinės nelaimės, ekonomikos kracho ar karo pavojaus akivaizdoje. Ar iš tiesų galime būti ramūs, kad įvairūs rezervai ir fondai yra pilni materialinių bei finansinių atsargų?
Paklausti, kas sudaro valstybės rezervą - juodai dienai kaupiamą materialinių išteklių aruodą - ir kiek jame yra atsargų, valdininkai kalba labai aptakiai. Mat šie duomenys yra valstybės paslaptis. „Valstybės rezervas - raudonajame segtuve“, - pabrėžė Ūkio ministerijos atstovai. Jie aiškina, kad atsargų sąrašas, vadinamoji nomenklatūra, yra riboto naudojimo informacija.
Anot „Lietuvos žinių“, stichinės nelaimės ar kitokios negandos ištiktam regionui skirtą mėsos ir grūdų, medikamentų, gelbėjimo tarnybų materialinių išteklių rezervą tvirtina Vyriausybė. Atsargas kaupia ir saugo kelios žinybos - rezervo tvarkytojos, o Ūkio ministerijai tenka jų koordinatorės vaidmuo.
Kilus, pavyzdžiui, stichinei nelaimei, sukauptų atsargų užtektų tik dideliam rajono centrui ir jo apylinkių gyventojams. Tarkime, galima įsivaizduoti, kad paramą negandos atveju gautų tik Kupiškis. Ūkio ministerijos specialisto teigimu, didelio rezervo mūsų šaliai nereikia. „Tokia ekstremali situacija, kuri apimtų visą Lietuvos teritoriją, mažai tikėtina“, - pabrėžė E.Petrikas. Jis pateikė Vokietijos pavyzdį: ši šalis sukaupusi kur kas mažiau atsargų, nei reikėtų gyventojams. Atsargų vokiečiams užtektų 2-3 dienoms, kol būtų organizuojamas būtinų prekių tiekimas.
Lietuvoje valstybės rezervo atsargos jau buvo panaudotos kelis kartus - malšinant gaisrus Smiltynėje 2006-ųjų gegužę ir netoli Vilniaus esančiuose durpynuose 2002 metais. Paklaustas, kuriam laikui užtektų dabar sukauptų atsargų, E.Petrikas tikino, kad šiek tiek daugiau nei trims dienoms.
