Neįtikėtinas rinkimų scenarijus: laimėtoją gali lemti burtai

Pirmajame prezidento rinkimų ture Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą skyrė tik mažiau nei 0,4 proc. balsų. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip būtų išspręsta situacija, jei kandidatai surenka visiškai vienodą balsų skaičių.

Pirmajame prezidento rinkimų ture geriausiai pasirodė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė I. Šimonytė, surinkusi 31,21 proc. balsų, ir nepriklausomas kandidatas G. Nausėda, kurį palaikė 30,93 proc. rinkėjų.

Utopiniam scenarijui nepasiruošę

Prezidento rinkimų įstatyme nėra numatyta scenarijaus, ką daryti, jei likę du kandidatai surenka vienodą skaičių balsų. Įstatyme rašoma, kad išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų. Apie tokią galimybę neužsimenama ir tiesioginius merų rinkimus reglamentuojančiame Savivaldos rinkimų įstatyme, kuriame taip pat tik patvirtinama, kad laimi kandidatas, surinkęs daugiau balsų.

Vis tik, Seimo rinkimuose tokio kazuso sprendimas yra nustatytas. Rašoma, kad jeigu vienmandatės apygardos rinkimų antrajame rinkimų ture abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirmajame ture buvo gavęs daugiau balsų. Jeigu abu kandidatai pirmą kartą balsuojant taip pat buvo gavę vienodą balsų skaičių, rinkimų nugalėtojas yra nustatomas burtų keliu.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė portalui tv3.lt teigė, kad toks scenarijus, jog prezidento rinkimų antrajame ture kandidatai surinktų vienodą balsų skaičių – praktiškai neįmanomas.

Pašnekovė svarsto, kad jeigu visgi susiklostytų toks scenarijus, komisija susirinktų ir spręstų, ką toliau daryti. L. Matjošaitytės nuomone, būtų remiamasi analogiška situacija, kuri aprašyta Seimo rinkimų įstatyme.

„Bet tokia situacija yra utopinė“, – įsitikinusi L. Matjošaitytė.

Lemia burtai arba parlamentas

Jungtinėse Valstijose galimybė, kad prezidento rinkimuose kandidatai surinks vienodą skaičių balsų yra labiau tikėtina nei Lietuvoje, nes ten šalies vadovą renka 538 narių rinkikų kolegija. Jeigu abu kandidatai surenka vienodą balsų skaičių, po 269, prezidentą renka Atstovų rūmai, o viceprezidentą – Senatas. Jei Atstovų rūmuose kandidatai surenka vienodą balsų skičių, balsuojama tol, kol kuris nors kandidatas surenka bent vienu balsu daugiau.

REKLAMA

Kitokia tvarka taikoma, kai politikai renkami į Senatą arba Atstovų rūmus. Kiekviena valstija turi savitą tvarką, kas yra daroma, jei kandidatai surenka vienodą balsų skaičių. Daug kur vyksta balsų perskaičiavimas ir organizuojami pakartotiniai rinkimai. Tačiau kai kur iškart griebiamasi burtų.


Rašyti komentarą...
J
Juozas
2019-05-21 16:22:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
nei vienas nei kitas neidomus.
Atsakyti
-1

G
Gintaras
2019-05-21 17:20:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ko jūs čia rašinėjate nesąmomes? Eina visi iš proto dėl tų rinkimų, jau galvoja bus po lygiai balsų ir ką daryti reikės. Apgyvendinsim abu po vienu stogu, abu gaus po pusę algos ir dirbs dviese vietoj vieno. Vienu metu galės vykti į atskiras pasaulio šalis. Už tą pačią algą dvigubai daugiau vizitų padarys, nes vienam vienu metu neįmanoma būti ir šen, ir ten. Štai kaip bus jei abu laimės :)
Atsakyti
0

V
Vaida
2019-05-21 16:27:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nu koks absurdas!
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (7)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų