Aukštųjų mokyklų pedagogai, sulaukę tik formalių atsakymų į pagrįstus skundus, vakar Klaipėdos universitete surengė pirmąją protesto akciją. Dėstytojai buvo atviri: jie nesitiki sulaukti kokios nors reakcijos į savo protestus ir mato vienintelę išeitį - streiką.
„Tam, kad surengtum streiką, reikia žengti visus žingsnius iki jo. Tai visi būtini dokumentai, skundai, atsakymai, surašytos rezoliucijos, kurie įrodytų, kad streikas yra motyvuotas. Todėl dabar mes ruošiamės visų aukštųjų mokyklų streikams. Protestuojame prieš tai, kad yra labai maži atlyginimai ir nežmoniškos darbo sąlygos“, - sakė Klaipėdos universiteto aplinkosaugos inžinerijos dėstytoja docentė Asta Lapinskienė.
Nežmoniškomis darbo sąlygomis pedagogė pavadino didžiulius krūvius, dėl kurių dėstytojai negali dirbti mokslinio tiriamojo darbo, kuris būtinas atestacijai. Tokiam darbui trūksta ir laiko, ir sąlygų: nėra nei laboratorijų, nei reagentų. Šie dalykai nefinansuojami. Taip pat nepakenčiamos yra šaltos auditorijos, kurioms tiesiog verkiant reikia remonto.
„Koncertmeisteris, kuris mokosi dvidešimt metų, gauna 800 litų atlyginimą. Bibliotekos darbuotojai gauna nuo 800 iki 1000 litų, o didžiausia alga - 1400 litų. Turi lakstyti per kelis darbus, kad uždirbtum duonai“, - piktinosi A.Lapinskienė.
Dėstytojai kels reikalavimus ne tik 40 procentų pakelti algas, bet ir suteikti socialines garantijas, kurių dabar nėra. Pavyzdžiui, išeidamas iš darbo pedagogas negauna išeitinės išmokos, nes jo darbo sutartis trumpalaikė - 5 metų. Taip pat žmogus, dirbantis aukštojoje mokykloje, negali gauti kredito, nes jis nėra nuolat dirbantis, jo darbo sutartis terminuota.
Ir vis dėlto A.Lapinskienė nesitiki jokios valdininkų reakcijos į šiuos protestus. „Mes tai pasakėme ir Seime. Kad nesulaukiame jokios reakcijos, kad Seimui tiesiog nerūpime. Jiems svarbu sugriauti aukštojo mokslo, kurio dar likučiai yra, sistemą. Juk norima panaikinti visus mokslo tiriamuosius institutus, bazes. Nori padaryti tokią pertvarką kaip viduriniame moksle“, - pabrėžė pedagogė.
