asta lapinskienė

Dėl garbingų atlyginimų priversti kovoti ne tik medikai ar pedagogai. Lietuvos aukštojo mokslo darbuotojai sako, jog jiems didinamas tik darbo krūvio, o ne algos. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad net 90 procentų apklaustųjų dėstytojų yra nepatenkinti savo atlyginimu ir 70 procentų jų sutiktų dalyvauti streike. Dirbdami universitetuose, dėstytojai pragyvenimui prisiduria vairuodami taksi ar dirbdami kitus darbus.

Kitais metais aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus numatoma mažinti 10 proc. Penktadienį švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, viceministrė Nerija Putinaitė kartu su Aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos asociacijos atstovais aptarė, kaip būtų galima kompensuoti aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų mažėjimą. Kitų metų biudžeto projekte numatyta 10 proc. mažinti algas. Pasak G. Steponavičiaus, yra būdų, kaip 2-3 proc.

Vyriausybės siekis sumažinti mokytojų atlyginimus iki 8% piktina profsąjungų atstovus. Jų skaičiavimais, atlyginimai būtų sumažinti ne 8%, o 15%. Labiausiai profsąjungų atstovai kovoja dėl to, kad nebūtų sumažinti pedagogų algų koeficientai. Taip pat piktinamasi, jog sprendimas priimamas tokiu metu, kai dauguma švietimo sistemos darbuotojų atostogauja. „Mus kaip avinėlius aukoja biudžetui. Šios aukos turėtų būti pagrįstos – paremtos tam tikrais skaičiais.

Mitinge prieš aukštojo mokslo reformą prie Seimo dalyvauja apie 400 - 500 protestuotojų. Mitingą „prižiūrėjo“ gausios policijos pajėgos, o prie mitinguotojų prisijungė nacionaldarbininkų judėjimo lyderis Mindaugas Murza. Videoreportažą, apie vidurdienį prie Seimo vykusį mitingą prieš aukštojo mokslo reformą, žiūrėkite straipsnio pabaigoje.

Valdančiųjų siūloma aukštojo mokslo reformą akademinę bendruomenę padalino į dvi stovyklas: vienų aukštųjų mokyklų vadovai paskelbė remiantys aukštojo mokslo reformą, kitų - visiškai su ja nesutinkantys. Vilniaus universitetui (VU) po aukštojo mokslo reformos gali tekti mažinti dėstytojų etatus, tačiau pačią reformą VU prorektorius Juozas Lazutka vertino palankiai. „Etatus gali teikti mažinti dėl to, kad galime nesurinkti studentų į kai kurias specialybes.

Politikai ir akademinės bendruomenės nariai aiškina, kad iš naujos aukštojo mokslo reformos naudos neturės nei universitetai, nei studentai, nei visuomenė. „Lietuvių tauta eis ubagais su tais krepšeliais“, sako Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės Asta Lapinskienė.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė pirmadienį teigė, kad antradienį rengiamame mitinge prieš aukštojo mokslo reformą LSAS nedalyvaus. Tuo metu Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) noras mitinguoti po susitikimo su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi neatslūgo. „Mes nedalyvausime.

Vakar Klaipėdos universitete apsilankiusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė ir kiti atsakingi ministerijos pareigūnai bandė apmalšinti uostamiesčio akademinės bendruomenės skepticizmą ar net atvirai demonstruojamą priešiškumą numatomai aukštojo mokslo reformai. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos suorganizuotame visuotiniame Klaipėdos universiteto (KU) darbuotojų susirinkime apie aukštojo mokslo pertvarką ir jos grėsmes karštai diskutuota net kelias valandas.

Aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos neatsisakė minties rengti ilgalaikį streiką. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo prezidentė Asta Lapinskienė sako, kad šios protesto akcijos reikalavimai bus keliskart griežtesni nei planuota anksčiau. Pasak A. Lapinskienės, pritariančiųjų streikui parašų surinkta pakankamai, kad protesto akcija įvyktų.