Paralyžuoto kūno ir turinti proto negalią Birutė drąsiai čiumpa šuns, vardu Amis, pavadėlį ir ruošiasi atsistoti bei praeiti mergaitės jėgoms sunkų ir didelį ratą. Tačiau sunkiai bejudančiai Birutei judėti daug lengviau, kai šalia yra keturkojis draugas. Viljampolės socialinės globos namų auklėtiniai, sunkiomis negaliomis paženklinti vaikai, per pusantrų metų prie Amio spėjo taip įprasti, kad kai kurie iš jų, pirmą kartą gyvenime atsistojo, arba ištiesė rankas, norėdami pavaišinti Amį skanėstu arba jį paglostyti.
Korsikos veislės šuo Amis sertifikuotas kaniterapijos specialistas. Jis ir jo šeimininkė deda visas pastangas, kad likimo nuskriausti vaikai patirtų kuo didesnį emocinį džiaugsmą ir tuo pačiu stiprėtų fiziškai. Iš pradžių Amis centre tik savanoriavo, tačiau pamačius kokią pažangą sergantys vaikai daro būnant Amiui šalia, nuspręsta jį įdarbinti lyg tikrą vaikų užimtumo specialistą.
„Amis vaikšto po globos namus be pavadėlio. Mes neturim su tuo jokių problemų. Vaikai, kurie žaloja save tuo metu glosto Ami, tikrai nesižaloja. Vaikai labai nori judėti, labai nori pavaikščioti su šuniuku su pavadėliu“, - pasakoja Amio šeimininkė Elena Aleksa.
Grupiniuose užsiėmimuose šalia Amio ir jo šeimininkės dirba kineziterapeutai, žinantys, kurias kūno vietas vaikams labiausiai reikia lavinti, kokių judesių trūksta. O toliau, darbo imasi Amis.
„Visų pirma, šuo kineziterapijoje naudojamas kaip motyvatorius. Vaikui iš karto yra smagiau eiti su šuniuku, va einam pasivaikščioti, pavaikščioti už pavadėlio pavedžioti, negu mes pasakom „Nu, Birute, stosim ir eisim su vaikštyne“, čia yra tikslas. O kad emocijos teigiamos, tai čia jau faktas, vien tas padeda ir ta procedūra būna tada efektyvesnė“, - aiškina kineziterapeutė Renata Kiršytė.
Amio šeimininkė nenustodama pasakoja daugybę stebuklingų istorijų, Amio pagalba, įvykusių vaikų namų patalpose. Pirmą kartą į užsiėmimus atėję vaikai negalėjo nė žodžio ištarti, buvo pikti, susierzinę, neįstengiantys pakelti rankos. Vėliau šie vaikai, pasak šeimininkės, pražydo qkyse, ne retai jų pirmas ištartas žodis ir būna keturkojo draugo vardas.
Amis žino, su kokia misija yra čia, tarp vaikų. Ir jam tai teikia džiaugsmą. O dirba Amis kone kasdien. Vėliau jo laukia ir kita veikla: dalyvavimas dresūroje, parodose. Kaip tikras Socialinės globos namų darbuotojas Amis turi ir kabinetą, kurio langus puošia vaikų sveikinimo piešiniai keturkojo gimtadienio proga.
Per keturiasdešimt minučių trunkančią užsiėmimų pamoką Amis su vaikais vaikščioja, leidžiasi paglostomas, vykdo komandas, ar žaidžia žaidimus.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
