VLK pristačius, kaip kitais metais ketinama paskirstyti lėšas gydymo įstaigoms, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje netrūko karštų diskusijų.
Sejonienė: „Tai visiškas bullshit‘as“
Išklausę pristatymą Seimo nariai ir gydymo įstaigų atstovai VLK direktorių ir sveikatos apsaugos viceministrą apipylė klausimais.
„Kas buvo pristatyta? Atsiprašau, bet tai visiškas bullshit‘as (lietuviškai – mėšlo krūva). Labai gražiai prirašyta, parašyta skaičiavimų, prognozavimų skirtingų grupių, skirtingų apmokėjimų. Atrodo, kad viskas vėl tam, kad niekam nebūtų kas nors aišku“, – be užuolankų rėžė konservatorė Jurgita Sejonienė.
„Viceministras teigė, kad planą derino su įvairiais sveikatos sektoriaus dalyviais. Tik primenu dėl Sveikatos draudimo įstatymo. Specialiųjų tyrimų tarnyba patvirtino, kad nieko jūs ten nesuderinote. Jų kritinės pastabos kaip buvo, taip ir lieka dėl sveikatos priežiūros įstaigų diskriminacijos, dėl to, kaip bus sudaromos sutartys. Nežinau, ką jūs čia veikiate iš tiesų. Peilio ašmenimis vaikštote ar kažką darote?“ – kalbėjo politikė.
Pasak jos, po pristatymo liko daug neaiškumų tiek dėl viršsutartinių paslaugų, tiek dėl bazinių įkainių nustatymo.
„Gal galėtų mums kas patikslinti, kokių šalyje paslaugų mums trūksta, kaip susidaro tos viršsutartinės paslaugos, kaip jos apmokamos ir kodėl apskritai tokios metodikos yra nustatytos?
Ko labiausiai pasigendu, tai aiškumo sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms ir viešosioms, ir privačioms įstaigoms. Kaip gi keisis bazinis įkainis? Mes matėme, kad 10 proc. kažkam pridedama kažkokiai paslaugų grupei.
Regioninės ligoninės dirba nuostolingai dėl to, kad teikia paslaugas, kurių gyventojams reikia, bet kurios yra neprioritetinės. [...] Kaip įstaigų vadovams pasakyti gyventojui, kad jūs nebepatenkat į sutartį, darykit su savo sveikatos būkle, ką norit?“ – klausė parlamentarė.
Ligonių kasos: visų poreikių finansuoti neįmanoma
Sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis pasiūlė Seimo narei „nuleisti garą“. „Mes dažnai badome pirštais į ligonių kasą, tarsi ji kažko nežino ir nemoka. Jeigu jūs klausiate, kaip suskaičiuojama, kiek paslaugų reikia, tai ligonių kasa turi metodologiją, kaip suskaičiuoti. Tai gal nusiraminkime truputėlį ir supraskime, kad turime biudžetą tokį, kokį turime“, – sakė jis.
VLK direktoriaus G. Bendoriaus aiškinimu, nepatenkinti paslaugų poreikiai yra skelbiami ligonių kasų svetainėje. „Tai yra vieša informacija, kad visi žinotų, kokių paslaugų kokioje savivaldybėje trūksta. Kitas dalykas, kalbant iš filosofinės pusės, sveikatos paslaugų poreikiai dažnai yra begaliniai, o finansai riboti.
Tad suderinti šitą vietą, ko gero, yra sunkiausia dalis. Nė vienoje šalyje nėra begalinių sutarčių, kad už visas suteiktas paslaugas būtų galima sumokėti be ribų, nes tuomet turėtume turėti ir begalinius mokesčius“, – kalbėjo jis.
VLK direktorius teigė, kad kitąmet papildomos lėšos gydymo įstaigas pasieks per bazinius mokėjimus, paslaugų plėtrą, didesnes sutartis ir dalies paslaugų įkainių didinimą. Bendrai sveikatos sistemos finansavimas didėja apie 550 mln. eurų, iš kurių apie 90 mln. eurų numatyta vaistams.
Kartu jis pabrėžė, kad viršsutartinės paslaugos sudaro tik apie 2–3 proc. bendrų sutarčių ir atsiranda dėl planavimo netikslumų. „Tai nėra metodas suteikti daugiau paslaugų. Daugumos paslaugų apimtys stabilizavosi. Dienos stacionaro operacijų atliekame panašiai tiek, kiek yra Europoje 100 tūkst. gyventojų. Čia kažkokio didelio augimo nereikia“, – sakė G. Bendorius.
Rajonų ligoninės: pacientų poreikiai niekur nedings
Rajono ligonines atstovavęs Julius Panka teigė, kad nors dėl planuojamų pokyčių vyksta dialogas su ministerija ir ligonių kasomis, gydymo įstaigoms vis dar kyla nemažai klausimų. Pasak jo, viena jautriausių temų išlieka intensyvios priežiūros paslaugų finansavimas.
„VLK direktorius sakė, kad intensyviai priežiūrai bazinis mokėjimas gali atsirasti nuo 2028 metų, bet 2027-aisiais mes esame įstumiami į labai rizikingą situaciją“, – sakė J. Panka.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į viršsutartinių paslaugų apmokėjimo pokyčius. Anot jo, viršsutartinės paslaugos atsiranda ne dėl gydymo įstaigų pasirinkimo, o todėl, kad sutartyse numatytos apimtys nepadengia realaus pacientų poreikio.
„Mes tikrai dirbtinai nė vieno paciento nekonsultuojame, neoperuojame, neguldome ir taip toliau. Tai yra tai, ko reikia šitam provincijos, kaimo gyventojui“, – pabrėžė jis.
J. Pankos teigimu, gydymo įstaigos vis dar nežino konkrečių būsimų finansavimo sumų, todėl sunku įvertinti planuojamų pokyčių poveikį.
„Jeigu tos būtų adekvačios sumos, tikrai tų 10 proc. užtektų, jų net ir nereiktų. Bet jeigu jos ir toliau neatitiks realių poreikių, kyla klausimas, ar tikrai sugebėsime už tuos 70 proc. teikti viršsutartines paslaugas“, – teigė jis.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais Goda Keso antrino, kad savivaldybėms daugiausia nerimo kelia viršsutartinių paslaugų apmokėjimo klausimas.
„Visa ši našta, kaip pateikta lydraštyje, turėtų tekti savivaldai. Mes kategoriškai su tuo nesutinkame, nes viršsutartinių paslaugų teikimas turi būti apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis“, – sakė ji.
Privatus sektorius įspėja dėl galimų eilių
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė savo ruožtu teigė, kad prieš metus pasirašytas susitarimas dėl nacionalinės sveikatos sistemos stiprinimo buvo paremtas kompromisu, tačiau šiandien, jos vertinimu, įgyvendinta tik tai, kas buvo svarbu valstybei.
„Visa tai, ko valstybė norėjo iš susitarimo, šiandien yra įgyvendinta. O visa tai, kas buvo pažadėta kitai pusei, net nepradėta“, – sakė ji.
LVK atstovė taip pat kritikavo siūlymą sudaryti atskirą prioritetinių paslaugų sąrašą privačioms LNSS įstaigoms.
„Prioritetas negali priklausyti nuo to, kam priklauso įstaigos sienos. Jis turi priklausyti nuo konkrečių paciento poreikių“, – pabrėžė I. Rizgelė.
Anot jos, pacientų srautą nukreipus iš privataus sektoriaus į viešąjį, kyla klausimas, ar pastarasis tam pasirengęs.
„Eliminavus privatų sektorių, pacientų srautas natūraliai nukreips į viešąjį sektorių. Tačiau ar viešasis sektorius šiandien tam visiškai pasirengęs? Juk pajėgumai per naktį nepadidės“, – sakė LVK generalinė direktorė.
Pasak jos, tokiu atveju gali didėti eilės, o daugiausia dėl to nukentėtų pacientai. „Kaip jūs čia ne privačias įstaigas nubausit, o pacientą“, – sakė ji.
VLK vadovas: „Prašome tikrai negąsdinti Lietuvos gyventojų“
VLK direktorius tuo metu atmetė teiginius, kad dėl planuojamų pokyčių ilgėtų eilės ambulatorinėms konsultacijoms.
Anot jo, privačioms gydymo įstaigoms ambulatorinėms konsultacijoms kitais metais numatoma skirti tokią pačią sumą kaip ir šiemet.
„Ambulatorinėse konsultacijose poveikio nebus jokio. Privačioms gydymo įstaigoms planuojama skirti lygiai tą pačią sumą – 46 mln. eurų palyginamosiomis kainomis, koks prognozuojamas šių metų faktas“, – teigė G. Bendorius.
VLK vadovas pabrėžė, kad kalbos apie ilgėsiančias eiles šioje srityje nėra pagrįstos.
„Ambulatorinėse konsultacijose pasakymas, kad eilės padidės, yra niekuo nepagrįstas. Suprantu, kad tai atėję turbūt iš emocinės dalies, bet šitoje vietoje prašome tikrai negąsdinti Lietuvos gyventojų“, – sakė jis.
Į pasisakymą sureagavęs sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis teigė, kad minėto susitarimo įgyvendinimas vyksta darbo formatuose.
„Turime darbinį formatą, kuriame šiuos klausimus sprendžiame ir siekiame įgyvendinti susitarimą. Man atrodo, ministras savo poziciją yra labai aiškiai išsakęs ir susitikimuose su jumis. Reikia nuosekliai tęsti šį darbą“, – sakė jis.
Didžiųjų ligoninių vadovai: pacientams baimintis nereikėtų
Tuo metu Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius Tomas Jovaiša teigė palaikantis kryptį, pagal kurią gydymo įstaigoms būtų numatomos realesnius poreikius atitinkančios sutartys, o priklausomybė nuo viršsutartinių paslaugų mažėtų.
„Adekvati sutartis, atspindinti teikiamų paslaugų apimtį, su ženkliai labiau apribotomis viršsutartinėmis sumomis iš esmės yra teisinga kryptis“, – kalbėjo jis.
Anot T. Jovaišos, iki šiol veikęs modelis, kai daugelis įstaigų buvo priklausomos nuo viršsutartinių paslaugų apmokėjimo, neišsprendė nei eilių, nei paslaugų prieinamumo problemų.
Diskusijoje pasisakė ir Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius taip manė, kad pokyčiai neturėtų reikšmingai paveikti pacientų galimybių gauti paslaugas.
„Pacientams nereikėtų bijoti, kad 2027 metais jiems kas nors nutiks blogai“, – sakė jis.
Pasak R. Jurkevičiaus, privačioms gydymo įstaigoms kitais metais numatoma apmokėti 94 proc. 2025 metų suteiktų paslaugų apimties, todėl realus persiskirstymas sudarytų apie 6 proc.
„Tie 6 proc., manau, viešajam sveikatos sektoriui nebus didelė našta“, – teigė Kauno klinikų vadovas, pridurdamas, kad tai gali suteikti daugiau galimybių paslaugas plėsti rajonų ligoninėms.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
