Situaciją jo vadovaujamoje poliklinikoje paviešinęs J. Sąlyga tikino, kad ligonių kasoms nepakankamai finansuojant paslaugas gydymo įstaigos paverčiamos įkaitėmis.
Pasak jo, nors įstaigos yra įpareigotos padidinti darbo užmokesčius, to padaryti neįstengia dėl per menko finansavimo.
„Klaipėdos miesto poliklinika atsidūrė situacijoje, kurioje niekada nenorėjome atsidurti. Esame priversti bylinėtis su savo darbuotojais, kurie siekia visiškai teisingo tikslo – gauti tokį atlyginimą, koks numatytas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinėje sutartyje.
Puikiai suprantu kolegas. Niekada nepriekaištausiu žmonėms, kurie kovoja už teisingą atlygį už savo darbą. Tačiau kartu noriu, kad visi pažvelgtume į šią situaciją plačiau“, – situaciją viešino J. Sąlyga.
Kaip patikslino poliklinikos atstovė, dėl to šiuo metu pradėti 3 teisminiai procesai. „Darbuotojai kreipėsi tiesiai į Jungtinę profesinę sąjungą, o ši – į Darbo ginčų komisiją. Tik pavieniai darbuotojai kreipėsi į gydymo įstaigos vadovą dėl galimybės padidinti atlyginimą. Jiems buvo paaiškinta, kad gydymo įstaiga kol kas neturi galimybės padidinti atlyginimų“, – komentavo Sandra Lukošiūtė-Jokšienė.
Ji kartu nurodė, kad tarp besikreipusiųjų dėl nepakankamos algos daugiausiai yra vidurinės grandies medicinos darbuotojų, tarp jų nėra nė vieno gydytojo.
Teigia, kad finansavimas – tik simbolinis
Poliklinikos direktorius tikino, kad poliklinikos vadovybė nuosekliai kelia darbo užmokestį, tačiau finansų nepakanka.
„Nuo liepos padidinome atlyginimus mažiausias pajamas gaunantiems darbuotojams. Tai buvo pirmasis sprendimas, kurį priėmėme vos tik atsirado tam finansinių galimybių.
Vis dėlto turime pripažinti paprastą faktą – mūsų galimybės priklauso nuo finansavimo, kurį gauname iš Valstybinės ligonių kasos. Deja, jo nepakanka įgyvendinti įsipareigojimams, kuriuos valstybė prisiėmė pasirašydama kolektyvinę sutartį. Finansavimo poliklinikai augimas šiais metais buvo tik simbolinis“, – tvirtino J. Sąlyga.
Jis teigė, kad apie tai kalbama jau daugiau nei pusę metų: „Ne kartą kreipėmės į Valstybinę ligonių kasą, Sveikatos apsaugos ministeriją, tuometę ministrę asmeniškai, Seimo narius, teikėme skaičiavimus ir siūlėme sprendimus. Deja, mūsų negirdi. Iki šiol.
Esame įsitikinę, kad už prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą turi būti atsakingi tie, kurie juos prisiima ir skirsto tam reikalingą finansavimą. Nesutinku su atsakomybės perkėlimu gydymo įstaigoms, kurios dirba tik iš joms skiriamų lėšų.“
Visa sistema finansuojama nepakankamai
Įstaigos vadovas patikino, kad atsakomybės nesikrato, tačiau konstatavo, kad daug didesnė problema – per menkas sveikatos sistemos finansavimas Lietuvoje.
„Todėl šiandien noriu pasakyti mūsų darbuotojams – esu su Jumis. Nenoriu, kad šioje situacijoje stovėtume skirtingose barikadų pusėse. Visi sutinkame dėl vieno – sveikatos priežiūros darbuotojai turi uždirbti daugiau. Todėl kartu reikalaukime, kad valstybė užtikrintų tokį sveikatos sistemos finansavimą, kuris leistų vykdyti pačios valstybės prisiimtus įsipareigojimus.
Būkime partneriai, nes siekiame to paties tikslo. Tik veikdami kartu galime pasiekti, kad būtų išgirstas ne tik mūsų poliklinikos, bet ir visų Lietuvos viešųjų gydymo įstaigų balsas.
Mes savo atsakomybės nesikratome. Ir toliau ieškosime kiekvienos galimybės didinti atlyginimus, taupysime ten, kur tai įmanoma, ir visas papildomas lėšas pirmiausia skirsime žmonėms. Tačiau vien mūsų pastangų nepakaks, jei visa viešoji sveikatos sistema ir toliau bus finansuojama nepakankamai“, – komentavo J. Sąlyga.
SAM: atlyginimai augo daugiau nei vidurkis
Paprašyta pakomentuoti situaciją Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) priminė, kad šakos kolektyvine sutartimi reglamentuojami viešųjų įstaigų darbuotojų, kurie priklauso ją pasirašiusioms profesinėms sąjungoms, darbo santykiai bei minimalūs darbuotojų pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžiai.
„Vadovaujantis jos nuostatomis darbo užmokestis darbuotojams turėjo būti didinamas nuo 2026 m. sausio 1 d., tam buvo sudarytos visoms įstaigoms vienodos galimybės, t .y. visoms sveikatos priežiūros įstaigoms už tas pačias suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas yra mokama tokiomis pačiomis bazinėmis kainomis, nepriklausomai nuo sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų spektro, įdarbintų darbuotojų skaičiaus, įstaigos finansinės situacijos, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydžio ir pan.
Siekiant įstaigoms sudaryti sąlygas už suteiktas paslaugas gauti daugiau lėšų ir jas naudoti sutarties nuostatoms, susijusioms su pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies didinimu, įgyvendinti, už paslaugas, suteiktas nuo 2025 m. gruodžio 1 d., atsiskaitoma indeksuotomis šių paslaugų bazinėmis kainomis“, – aiškino SAM.
Ji nurodė, kad Klaipėdos miesto poliklinikos 2026 metų sutarties lėšų suma yra 11,3 proc. didesnė už 2025 metų sutartinę lėšų sumą, o tai reiškia reikšmingą sutartinės lėšų sumos padidinimą, kuris viršija bendro PSDF biudžeto lėšų, skirtų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, augimo procentą.
„Įgyvendinant kolektyvinę sutartį, sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra sudaryta darbo grupė, kuri kasmet atlieka sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSDF, darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio pokyčių vertinimą.
Vertinant poliklinikų grupės darbuotojų 2026 m. ir 2025 m. sausio–gegužės mėn. duomenis VDU duomenų pokyčius, nustatyta, kad poliklinikų grupėje bendras darbuotojų VDU didėjo 8,8 proc., tuo metu Klaipėdos miesto poliklinikos bendras darbuotojų VDU didėjo tik 2,2 proc.“, – rašoma SAM atsakyme.
Nurodoma, kaip atrodė Klaipėdos miesto poliklinikos darbuotojų VDU pokytis:
- administracijos darbuotojų +6,6 proc.;
- gydytojų +6,4 proc.;
- slaugytojų -1,5 proc.;
- kito personalo, teikiančio asmens sveikatos priežiūros paslaugas +4,8 proc.;
- kito personalo, neteikiančio asmens sveikatos priežiūros paslaugų +6,7 proc.
Priduriama, kad Klaipėdos miesto poliklinikoje nuosekliai ir reikšmingai didėja tik gydytojų ir administracijos darbuotojų VDU.
Teigia, kad sudarytos visos sąlygos atlyginimams pakelti
Ministerija taip pat patikino, kad birželio 26 d. raštu pateikė išsamų atsakymą į Klaipėdos miesto poliklinikos birželio 16 d. kreipimąsi „Dėl nepakankamo finansavimo“.
„Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, Klaipėdos miesto poliklinikai, kaip ir kitoms šalies poliklinikoms yra sudarytos palankios sąlygos užtikrinti įstaigų finansinės veiklos tvarumą, kuris neabejotinai priklauso nuo įstaigos administracijos vadybinių sprendimų, formuojančių įstaigos strategiją, darbo užmokesčio politiką, kasdienius veiklos procesus bei racionalų finansų valdymą.
Pažymime, kad darbuotojų darbo užmokesčio didinimas 2026 m. priklauso nuo gydymo įstaigų finansinių galimybių ir individualių įstaigoje priimamų sprendimų. Svarbu, kad gydymo įstaigos sprendimus dėl darbo užmokesčio didinimo priimtų įvertinusios tiek įstaigos finansinę situaciją, tiek ir kiekvieno darbuotojo darbo užmokesčio atitiktį galiojančioms kolektyvinės sutarties nuostatoms“, – komentavo SAM specialistai.
Ką sutarė su profesinėmis sąjungomis?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 2025 m. spalio pradžioje SAM ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo.
Dokumentu įsipareigota 2026 m. daugiau nei dešimtadaliu padidinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams, įtvirtinant nuostatą, kad prioritetas teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Numatyta, kad gydytojo, dirbančio vienu etatu, pastovioji darbo užmokesčio dalis kitais metais didės apie 12 procentų arba 285 eurų neatskaičius mokesčių: nuo 2 310 iki 2 595 eurų. Jeigu vienu etatu dirbančiam gydytojui, nustatytas pastoviosios dalies darbo užmokesčio dalies dydis viršija 2 595 eurus, tuomet ateinančiais metais jo pastovioji darbo užmokesčio dalis gali didėti mažesniu procentu.
Slaugytojo su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, dirbančio vienu etatu, pastovioji darbo užmokesčio dalis kitais metais didės apie 12 procentų arba 228 eurus neatskaičius mokesčių: nuo 1 848 iki 2 076 eurų.
Pažymėta, kad LNSS įstaigos darbo apmokėjimo nuostatuose galės būti nustatytas ir didesnis darbo užmokestis, jeigu tai be papildomo finansavimo skyrimo leis įstaigos finansinė padėtis.
Sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių darbuotojų darbo užmokestį sudaro pastovioji, kintamoji dalys bei mokamas papildomas darbo užmokestis (priedai, priemokos, vienkartinės išmokos).
Iš kur sveikatos sistemai paimti daugiau pinigų?
Klausimai dėl sveikatos sektoriaus finansavimo aktyviai kelti ir sveikatos apsaugos ministrui Linui Kukuraičiui. Visų pažadėjęs rasti pinigų ir antro ketvirčio viršsutarinėms paslaugoms apmokėti parlamentaras puoselėjo viziją apie kitokį paslaugų apmokėjimo modelį.
„Tolimesnėje perspektyvoje sakyčiau, ir tą mes esame numatę, kad finansavimas už paslaugas turi būti ir skaidresnis, ir taiklesnis. Dėl to Valstybinei ligonių kasai rengiant sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, tiek baziniai paslaugų įkainiai turi būti adekvatūs, kad jie padengtų realias išlaidas, tiek ir finansavimo modelis.
Mes tikrai turime budėti, kad mūsų antrinio lygmens finansavimo modelis, kuris dabar yra už paslaugą, neskatintų sveikatos priežiūros įstaigų perteklinės paslaugų produkcijos, ką mes kartais matome ir viešajame, ir privačiame sektoriuje.
Dėl to yra labai svarbu, kad bazinis finansavimas būtų užtikrintas ir įstaigos jaustųsi saugios įgyvendinti tai, kas būtiniausia yra pacientui, o ne bandyti eiti paskui pinigus – ten, kur jie yra mokami“, – praėjusią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitete aiškino ministras.
L. Kukuraičio manumu, fee-for-service modelis arba plikas apmokėjimas už paslaugą antriniame lygmenyje yra kiek problematiškas.
„Mes čia turime ieškoti labiau subalansuoto sprendimo, kai dalį bazinių paslaugų finansuojame iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ir dėl to ligoninės jaučiasi saugios, kad jas gali užtikrinti, o kitą dalį – už paslaugų kiekį bei su kokybiniais kriterijais. Jeigu žmonės grįžta į darbo rinką, jeigu žmonės grįžta į visuomenę, sveiksta, norisi paskatinti tas įstaigas, kad būtent siektų tų rezultatų.
Aišku, toks modelis turi būti išdiskutuotas – svarstyčiau apie 2028–2029 m. su platesniu politinių partijų sutarimu. Čia pakeitimus daryti reikia labai atsargiai, nes vienai valdžiai pakeitus, o kitai atšaukus, turėsime netvarumą sistemoje.
Reikia ieškoti sprendimų, kad ir įkainius didintume, bet ir prieinamumas išliktų. Tai yra iššūkis, finansinis iššūkis, aš jį suprantu, bet dėl to reikės rimtai sukišti galvas su ligonių kasomis“, – viziją dėstė paskirtasis ministras.
Vylėsi, kad biudžetas papilnės
Jis vilties dėjo ir į tai, kad pamažu turėtų augti įmoka už valstybės draudžiamuosius asmenis.
„Antrasis dalykas – yra labai svarbu, kad tas įstatymas, kuris buvo priimtas 2025 metų gruodžio mėnesį, nuo 2027 metų įpareigoja valstybę finansuoti 50 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio už valstybės draudžiamą asmenį, kad jis būtų realizuotas.
Tai reiškia, kad atsirastų finansai valstybės biudžete, skiriami būtent tam, ir paskui kasmet – 2028-aisiais – 5 proc. prisidėtų nuo vidutinio darbo užmokesčio ir taip toliau, kol pasieksime 75 proc. Tai iš tiesų yra, kaip sakiau, proveržinis sveikatos sistemos finansavimo įstatymas. Labai svarbu, kad jį realizuotume.
Aš suprantu finansų ministro įtampą, kurią jis gali išgyventi balansuojant visus kitus valstybės prioritetus, bet čia mes turime laikytis įstatymo“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
