Nors su finansų ministru ir to dar nespėjo aptaręs, paskirtasis ministras vylėsi šiemet kažkaip surasti lėšų viršsutartinėms paslaugoms apmokėti.
„Iš tiesų su finansų ministru dar neturėjau progos kalbėti, bet tai privalo būti pokalbis ir su premjeru, ir su finansų ministru. (...) Tai yra problema – mes jau antrą ketvirtį baigėme, o įstaigos turi viršplaninių išlaidų.
Kalbantis su premjeru, jo pirminis toks atsakymas, mūsų frakcijoje kalbėjomės, tai jis teigia, ir aš tam visiškai pritariu, kad artimoje perspektyvoje tikrai turime surasti lėšų finansavimui“, – trečiadienį kalbėjo jis Seimo Sveikatos reikalų komitete.
Kaip teigė paskirtasis ministras, panašu, kad jei pirmojo ketvirčio viršplaninių paslaugų suma siekė apie 40 mln., panašiai jų – apie 45 mln. reikės ir antro ketvirčio paslaugoms apmokėti.
„Tai yra svarbus sprendimas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigos galėtų egzistuoti ir reikės greičiausiai padaryti politinį sprendimą, kaip kad jis buvo padarytas pirmo ketvirčio metu. Vyriausybė ir ministrė įsipareigojo apmokėti ir birželio viduryje gavo finansus“, – penktadienį susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija sakė jis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Valstybinės ligonių kasos vadovas Gytis Bendorius prieš tai gydymo įstaigų vadovams pasiuntęs aiškią žinutę – laikytis pasirašytų sutarčių, mat apmokėjimo virš virškvotines paslaugas tikėtis nereikia.
Dabartinis apmokėjimo modelis skatina perteklines konsultacijas?
Pabrėžęs, kad tęs socialdemokratų ministrės Marijos Jakubauskienės darbus L. Kukuraitis teigė siūlysiantis ateityje vis tik peržiūrėti paslaugų apmokėjimo tvarką.
„Tolimesnėje perspektyvoje sakyčiau, ir tą mes esame numatę, kad finansavimas už paslaugas turi būti ir skaidresnis, ir taiklesnis. Dėl to Valstybinei ligonių kasai rengiant sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, tiek baziniai paslaugų įkainiai turi būti adekvatūs, kad jie padengtų realias išlaidas, tiek ir finansavimo modelis.
Mes tikrai turime budėti, kad mūsų antrinio lygmens finansavimo modelis, kuris dabar yra už paslaugą, neskatintų sveikatos priežiūros įstaigų perteklinės paslaugų produkcijos, ką mes kartais matome ir viešajame, ir privačiame sektoriuje.
Dėl to yra labai svarbu, kad bazinis finansavimas būtų užtikrintas ir įstaigos jaustųsi saugios įgyvendinti tai, kas būtiniausia yra pacientui, o ne bandyti eiti paskui pinigus – ten, kur jie yra mokami“, – aiškino paskirtasis ministras.
Ieškotų platesnio sutarimo tarp partijų
L. Kukuraičio manumu, fee-for-service modelis arba plikas apmokėjimas už paslaugą antriniame lygmenyje yra kiek problematiškas.
„Mes čia turime ieškoti labiau subalansuoto sprendimo, kai dalį bazinių paslaugų finansuojame iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ir dėl to ligoninės jaučiasi saugios, kad jas gali užtikrinti, o kitą dalį – už paslaugų kiekį bei su kokybiniais kriterijais. Jeigu žmonės grįžta į darbo rinką, jeigu žmonės grįžta į visuomenę, sveiksta, norisi paskatinti tas įstaigas, kad būtent siektų tų rezultatų.
Aišku, toks modelis turi būti išdiskutuotas – svarstyčiau apie 2028–2029 m. su platesniu politinių partijų sutarimu. Čia pakeitimus daryti reikia labai atsargiai, nes vienai valdžiai pakeitus, o kitai atšaukus, turėsime netvarumą sistemoje.
Reikia ieškoti sprendimų, kad ir įkainius didintume, bet ir prieinamumas išliktų. Tai yra iššūkis, finansinis iššūkis, aš jį suprantu, bet dėl to reikės rimtai sukišti galvas su ligonių kasomis“, – viziją dėstė paskirtasis ministras.
Vylėsi, kad biudžetas papilnės
Jis vilties dėjo ir į tai, kad pamažu turėtų augti įmoka už valstybės draudžiamuosius asmenis.
„Antrasis dalykas – yra labai svarbu, kad tas įstatymas, kuris buvo priimtas 2025 metų gruodžio mėnesį, nuo 2027 metų įpareigoja valstybę finansuoti 50 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio už valstybės draudžiamą asmenį, kad jis būtų realizuotas.
„Tolimesnėje perspektyvoje sakyčiau, ir tą mes esame numatę, kad finansavimas už paslaugas turi būti ir skaidresnis, ir taiklesnis.“
Tai reiškia, kad atsirastų finansai valstybės biudžete, skiriami būtent tam, ir paskui kasmet – 2028-aisiais – 5 proc. prisidėtų nuo vidutinio darbo užmokesčio ir taip toliau, kol pasieksime 75 proc. Tai iš tiesų yra, kaip sakiau, proveržinis sveikatos sistemos finansavimo įstatymas. Labai svarbu, kad jį realizuotume.
Aš suprantu finansų ministro įtampą, kurią jis gali išgyventi balansuojant visus kitus valstybės prioritetus, bet čia mes turime laikytis įstatymo“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Jo teigimu, augantis biudžetas bei finansavimo modelio persvarstymas leis ateityje išvengti viršplaninių paslaugų kaip fenomeno.
„Tada turėtume pakankamai aiškų bei skaidrų mechanizmą, kaip sveikatos sistema veikia“, – sakė jis.
VLK uždėjo apynasrį daliai viršsutartinių paslaugų
Šiemet PSDF biudžetas sudaro daugiau kaip 4,309 mlrd. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų. Pagrindinę biudžeto išlaidų dalį sudaro lėšos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – daugiau kaip 3 mlrd. eurų. Pernai PSDF lėšomis liko neapmokėta viršsutartinių sveikatos priežiūros paslaugų už 26,8 mln. eurų.
Primename, kad 2024 m. buvo pranešta, jog VLK viršsutartines asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokės lanksčiau – skelbta, jog gydymo įstaigos galės anksčiau gauti apmokėjimą už paslaugas, kurių suteikė daugiau nei buvo numatyta sutartyje, o pacientai laiku gaus reikiamą pagalbą.
Tuomet VLK išreiškė lūkestį, jog pokyčiai įstaigoms suteiks daugiau lankstumo, valdant savo finansus, ir leis geriau atliepti realius pacientų poreikius.
Tačiau 2025 metų gegužę VLK pranešė apie įsigaliojusią naują paslaugų apmokėjimo tvarką, kur prioritetas bus skiriamas tikslingoms paslaugoms. Pagal ją, prioritetinės viršsutartinės paslaugos apmokamos pirmumo tvarka.
Skelbta, kad, atsižvelgiant į PSDF galimybes, sutartis viršijančios paprastos konsultacijos ir neprioritetinės reabilitacijos paslaugos bus apmokamos iki 70 proc., neprioritetinės stacionarinės paslaugos iki 30 proc., kitos paslaugos iki 100 proc. jų bazinės kainos.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
