„Padengti visą teritoriją, tikrai tai yra nerealu. Nė viena pasaulio šalis, galbūt Izraelis kažką turi, bet vis tiek nesugeba pilnai apsaugoti savo oro erdvės. (...) (Tikslas yra – BNS), manau, kad miestai, kritinės infrastruktūros objektai, mūsų siena turėtų būti apsaugoti. Siena turėtų būti apsaugota nuo invazijos – tai yra fortifikacijos, kontrmobilumo priemonės ir atitinkama antidroninė gynyba ant sienos“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.
Deividas Matulionis: nerealu visiškai apsaugoti oro erdvę, svarbiausi – kritiniai obejektai, miestai
Be kita ko, prezidento patarėjas pabrėžė, kad nors oro gynybai skiriamas prioritetas, tačiau sausumos pajėgų vystymas taip pat labai svarbus.
„Mes neturėtume iš vieno kraštutinumo šokti į kitą kraštutinumą. Mūsų sausumos pajėgų vystymas yra lygiai toks pats svarbus prioritetas. Įsivaizduokime, jeigu visus pinigus permestume tik į oro gynybą, tai kaip mes atrodytume? Mūsų gynybinis pajėgumas tikrai susilpnėtų, nes realiai tai karas prasideda invazija sausumos pajėgų ir tada, ką, mes neturėtume nei rimtų sausumos pajėgų, nei atitinkamai rimtos artilerijos, nei šarvuočių, nei tankų, tai mes būtume lengvas grobis“, – aiškino jis.
Anot D. Matulionio, sutarta, kad detekcija ir dronų naikinimas – kinetinės priemonės turėtų eiti kartu ir būti integruotos jau kitais metais.
„Mes pasakėme, kad jeigu iš tikrųjų trūksta pinigų, tai tikrai Valstybės gynybos tarybos nariai pritars, jeigu šiek tiek būtų perskirstyta oro gynybos naudai daugiau lėšų, jeigu jų trūksta, tam, kad tai būtų prioritetas, kad sugebėtume apsaugoti mūsų oro erdvę“, – teigė patarėjas.
„Detekcija yra vienas dalykas, kitas dalykas yra jų naikinimas. Tai todėl turėtų būti sujungta su tomis vadinamosiomis kinetinėmis sistemomis, ar tai dronai perėmėjai, ar kažkokios kitos sistemos, kuriomis būtų momentaliai perduodama informacija ir operatorius atitinkamai turi priimti sprendimą“, – tvirtino jis.
BNS skelbė, kad antradienio naktį dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos grėsmės virš Vilniaus oro uosto buvo įvesti oro erdvės ribojimai, kurie paskutinį kartą fiksuoti birželį.
„Nuo liepos pradžios meteorologinių balionų praktiškai nebuvo. (...) Tai arba mūsų teisėsaugos tarnybų veiksmai padėjo, arba kitoje pusėje galbūt Baltarusija irgi kažkiek tai sumažino norą leisti tuos balionus. Aš manau, kad matyt ir tas, ir tas. Nesuversčiau visko į tai, kad vėjas buvo palankus būtent tam, kad nebūtų tų balionų“, – aiškino D. Matulionis.
BNS rašė, kad praėjusią savaitę iš Baltarusijos į Lietuvą įskrido dronas, jį Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė Šiauliuose dislokuoti Italijos naikintuvai.
Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvoje per pastaruosius mėnesius buvo skelbiami pranešimai apie galimą oro pavojų, tačiau dronas virš šalies dangaus numuštas pirmą kartą. Anksčiau tai padaryta Latvijoje ir Estijoje.
Savo ruožtu premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau yra sakęs, kad didesnė kitų metų gynybos biudžeto dalis turėtų tekti oro gynybai. Šiemet šiai krašto apsaugos sričiai skirta 524 mln. eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
