„Čia turime gerokai apgalvoti klaidas su referendumo organizavimu. Mano manymu tiesiog aktyvumo buvo per mažai. Tos diskusijos, vykusios televizijos ekrane ir kitur buvo vangios, nuobodžios ir štai turime rezultatą“, – pirmadienio rytą spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Vienintelis kelias pasiekti persilaužimą šioje srityje yra pritraukti didesnę dalį žmonių, kurie balsuotų už pilietybės išsaugojimą“, – tvirtino jis.
Šalies vadovas išskyrė užsienyje gyvenančius lietuvius, kurių aktyvumas buvo ypatingai mažas.
„Mūsų tautiečių, gyvenančių užsienyje aktyvumas yra pernelyg mažas. Mes sakome, kad visa tai yra skiriama jiems. Bet nors klausimas gyvybiškai svarbus jiems, balsavusių skaičius to neparodo“, – teigė jis.
G. Nausėda nemano, kad reikalingų balsų kartelės sumažinimas leistų pasiekti sėkmę tokiuose referendumuose.
„Turime ramiai apmastyti referendumo rezultatą ir galvoti, o ne kiekybiškai nuolat rengti referendumus“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas neatmeta, kad prie neigiamų referendumo rezultatų galėjo prisidėti ir kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus pozicija.
„Galbūt žmonės, kurie balsavo už poną Vaitkų, pasisakiusį prieš tautybės išsaugojimą, nuėjo į kitą referendumo balsų pusę“, – teigė jis.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. piliečių.
Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, surinkęs 44,19 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo.
Tuo metu sekmadienį vykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės nebuvo sėkmingas. Preliminariais VRK duomenimis, referendume dalyvavo 59,02 proc. rinkėjų. Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 73,94 proc. rinkėjų, tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.
Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvoje vyksta antrąkart. Pirmąkart jis buvo surengtas 2019 metais, jame dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų, bet tąkart Konstitucijos pakeitimo priimti nepavyko, nes nepakako pasisakiusių „už“.
